E. Macrono centristinė koalicija „Kartu“ (Ensemble) sekmadienio rinkimuose užsitikrino daugiausiai mandatų – 245, tačiau jai pritrūko 44 vietų, kad išlaikytų pastaruosius penkerius metus parlamente turėtą absoliučią daugumą, didelių laimėjimų pasiekus naujam kairiojo sparno aljansui ir kraštutiniams dešiniesiems.
Susiklosčiusi padėtis kelia klausimų, ar balandį antrai kadencijai perrinktam E. Macronui pavyks įgyvendinti savo reformų planus, įskaitant pažadą pakelti pensinio amžiaus kartelę nuo 62 iki 65 metų, taip pat ir gali pakenkti prezidento tarptautinei reputacijai.
Ieškodamas išeities iš susidariusios politinės aklavietės, antradienį E. Macronas Eliziejaus rūmuose surengė retas derybas su opozicijos lyderiais, įskaitant kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) vadovę Marine Le Pen.
Trečiadienį prezidentas tęsia susitikimų su partijų lyderiais maratoną. Tačiau kairiojo sparno aljanso NUPES lyderis, kraštutinių kairiųjų pažiūrų Jeanas-Lucas Melenchonas, siekdamas įgelti E. Macronui, nusprendė į derybas prezidentūroje nusiųsti 32 metų parlamentarą Adrieną Quatennens'ą.
Panašu, kad susitikimuose kol kas jokio proveržio nepasiekta. Antradienį prezidentas taip pat atsisakė patenkinti kritikuojamos ministrės pirmininkės Elisabeth Borne atsistatydinimo prašymą.
„Kompromisas, kurio neįmanoma surasti? Emmanuelis Macronas bando susigrąžinti iniciatyvą, tačiau konsensusas nerandamas“, – skelbė dešiniosios pakraipos dienraštis „Le Figaro“.
Nacionalinės vienybės vyriausybė?
Apžvalgininkų teigimu, realiausias sprendinys būtų E. Macrono centristų aljanso ir populiarumą prarandančios dešiniosios Respublikonų partijos (LR) partijos, laimėjusios 61 vietą parlamente, aljansas.
Tačiau antradienį po derybų su E. Macronu LR lyderis Christianas Jacobas atmetė bet kokio „pakto“ su E. Macrono aljansu „Kartu“ galimybę.
Buvęs ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as, kurio partija „Horizontai“ priklauso E. Macrono aljansui, vėlai antradienį televizijai BFM sakė, kad dabar turėtų būti suformuota „didžioji koalicija“.
„Mes turime išgirsti, ką sako rinkėjai, ir rimtai į juos žiūrėti“, – sakė jis.
E. Macronas kol kas viešai nekalbėjo apie tai, ką komentatoriai laiko viena didžiausių nesėkmių per visą jo politinę karjerą.
Eliziejaus rūmai pranešė, kad E. Macronas trečiadienį 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku padarys pirmą viešą pareiškimą per televiziją po rinkimų.
Prezidentas pareiškimą paskelbs po susitikimų su daugumos Prancūzijos politinių partijų lyderiais, įskaitant itin gerai rinkimuose pasirodžiusias kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų grupių vadovus.
NUPES aljansui priklausančios Komunistų partijos vadovas Fabienas Rousselis, kuris antradienį buvo susitikęs su E. Macronu, po susitikimo sakė, kad prezidentas paminėjo „nacionalinės vienybės vyriausybę“ kaip išeitį.
Pristatydama naujus parlamento narius trečiadienį M. Le Pen parlamente sakė, kad prezidentas jai iškėlė tą pačią idėją.
Parlamento reikalų ministras Olivier Veranas trečiadienį televizijai BFM sakė, kad svarstomos „visos galimybės“. Tačiau jis atmetė galimybę bendradarbiauti su M. Le Pen vadovaujama RN arba J.-L. Melenchono kraštutinių kairiųjų judėjimu „La France Insoumise“ („Nenugalėtoji Prancūzija“, LFI).
Pasak O. Verano, tai gali būti pasiekta suformuojant aljansą arba vyriausybei ieškant kairiųjų ar dešiniųjų paramos atskirai kiekvienam svarstomam teisės akto projektui.
Žaliųjų partijos EELV, kuri priklauso NUPES, lyderis Julienas Bayou po trečiadienio derybų su E. Macronu sakė, kad jo partija bus opozicijoje. Tačiau ji balsuos „atsižvelgdama į nacionalinius interesus“ ir teiks savo teisės aktus dėl klimato kaitos.
J.-L. Melenchonas pagrasino kitą mėnesį pareikšti nepasitikėjimą E. Borne, tačiau kiti opozicijos lyderiai ne tokie ryžtingi pradėti šį procesą.
Kiek daugiau nei mėnesį vyriausybei vadovaujanti patyrusi technokratė E. Borne, turinti mažai patirties rinkimų kampanijų organizavime, sulaukė daug kritikos dėl savo pasirodymo per rinkimus.
Nors E. Macronas atsisakė patenkinti jos atsistatydinimo prašymą, jos ateitis lieka neaiški.
E. Macrono sąjungininkas Francois Bayrou, jo koalicijai priklausančio centristinio judėjimo „MoDem“ lyderis, trečiadienį padidino spaudimą E. Borne.
Prancūzijai reikia „politinio“ premjero, pareiškė jis.
