Estijos premjerė: su dabartine NATO gynybos strategija šalis būtų ištrinta iš žemėlapio

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sukritikavo dabartinius NATO planus ginti Baltijos valstybes, praneša dienraštis „Financial Times“. Šalies premjerės teigimu, dabartiniai Aljanso planai neužkirstų kelio Rusijai ištrinti Estiją iš žemėlapio bei sulyginti su žeme jos istorinės sostinės Talino.

Estijos premjerė Kaja Kallas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Estijos premjerė Kaja Kallas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 23, 2022, 12:05 PM, atnaujinta Jun 23, 2022, 1:15 PM

K.Kallas teigė, jog dabartiniai gynybos planai leistų nušluoti Estiją ir jos žmones nuo žemėlapio, nes numato galimybę leisti užimti Baltijos šalis ir tuomet jas išvaduoti per 180 dienų.

Pažymėdama, kad jau praėjo daugiau nei 100 dienų nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Estijos premjerė sakė: „Jei palygintume Ukrainos ir Baltijos šalių dydžius, tai reikštų visišką šalių ir mūsų kultūros sunaikinimą.“

„Tie iš jūsų, kurie lankėsi Taline ir pažįsta mūsų senamiestį, čia esančią šimtmečių istoriją ir šimtmečių kultūrą – visa tai būtų nušluota nuo žemėlapio, įskaitant mūsų žmones, mūsų tautą“, – pridūrė ji.

Jos komentarai nuskambėjo prieš antradienį Madride vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame Aljansas aptars savo rytinio flango gynybos planus atsižvelgiant į Maskvos invaziją į Ukrainą, įskaitant tai, kaip geriau ginti Baltijos šalis.

Estija, Latvija ir Lietuva siekia, kad dabartinė strategija, pagal kurią kiekvienoje šalyje dislokuojama apie tūkstantis užsienio karių, kurie veiktų kaip užkarda, būtų pakeista strategija, pagal kurią NATO nuo pirmos dienos siektų ginti kiekvieną teritorijos centimetrą, ypač po to, kai pamatė Rusijos žiaurumus Ukrainoje.

Komentuodama tai, ką ji pavadino NATO planu šalis prarasti ir po to jas išlaisvinti, ji sakė, kad žiaurumai, kuriuos, Rusijos kariai įvykdė Ukrainos Bučos mieste, įvyko praėjus maždaug 80 dienų nuo invazijos pradžios.

„Dabar visi mato, kad ši trišakė koncepcija iš tikrųjų neveikia“, – sakė K.Kallas. Ji pridūrė, kad kalbėjosi su Estijoje dislokuotais užsienio kariais, daugiausia iš Jungtinės Karalystės, kurie sakė jai, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal dabartinius planus jie būtų beveik sunaikinti galimos Rusijos invazijos atveju, „jiems nepatinka mintis, kad... jie turėtų mirti“.

Paklaustas apie K.Kallas komentarus, NATO pareigūnas sakė:

„Aljansas turi planų, kaip atgrasyti nuo grėsmių ir apginti visus sąjungininkus, tačiau niekada nesileidžiame į operatyvines detales. Generalinis sekretorius aiškiai pasakė, kad atgrasymo ir gynybos stiprinimas yra vienas svarbiausių sprendimų kitą savaitę vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime.

Darysime daugiau, kad užtikrintume, jog galėtume apginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą bet kuriuo metu ir nuo bet kokios grėsmės. Pritaikysime NATO pajėgų struktūrą, padidindami pajėgų parengtį.

Taip pat turėsime daugiau priešakinių NATO kovinių formuočių, kad sustiprintume kovines grupes rytuose.“

K.Kallas savo ruožtu prašo, kad Estijai, Latvijai ir Lietuvai būtų skirta po vieną NATO karių diviziją, t. y. nuo 20 tūkst. iki 25 tūkst. karių.

Tačiau tai nereiškia, kad visi šie kariai būtų užsieniečiai ir turėtų būti nuolat dislokuoti kiekvienoje šalyje. Tūkstančiai Estijos, Latvijos ir Lietuvos karių taip pat būtų įtraukti į brigadą.

Tuo tarpu Berlynas pasiūlė Lietuvoje įkurti „tvirtą kovinę brigadą“, kuri papildytų dabartinį maždaug tūkstančio karių batalioną, tačiau dauguma karių būtų dislokuoti Vokietijoje ir galėtų skubiai persikelti į Baltijos šalis arba dalyvauti pratybose.

Tačiau, anot K.Kallas, nereikėtų koncentruotis į konkretų Vokietijos pasiūlytą modelį, svarbiausia, kad Estija galėtų nedelsiant apsiginti. „Svarbiausia, kad šie planai veiktų, kad galėtume apsisaugoti nuo pirmos dienos“, – sakė ji.

Baltijos šalys taip pat prašo, kad dabartinė oro patruliavimo misija regione būtų sustiprinta, tam kad NATO orlaiviai prireikus galėtų numušti priešo lėktuvus.

K.Kallasas pabrėžė, kad Estija „labiausiai remia“ Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO, tačiau sakė, kad mažai tikėtina, jog iki kitą savaitę vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo pavyks išspręsti Turkijos siekį blokuoti jų narystės paraiškas.

Lietuvos politikai: nereikia nerimauti

Estijos premjerei sakant, jog NATO gynybos planai numato galimybę leisti užimti Baltijos šalis ir atsikovoti jas vėliau, Lietuvos politikai tvirtina, jog pagrindo nerimauti nėra ir vadina tai politine spaudimo priemone artėjant Aljanso viršūnių susitikimui.

Lietuvos parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas savo ruožtu teigė, kad Estijos premjerės pasisakymai yra „politinės temperatūros kaitinimas“ artėjant NATO viršūnių susitikimui.

„Nemanau, kad 180 dienų yra tas terminas, apie kurį mes čia kalbame – tikrai ne, aš ne tik nemanau, bet ir žinau – ne, bet mes dabar darom viską, kad pastiprinimo strategijos būtų kuo greitesnės ir efektyvesnės, kad reakcijos laikas būtų kuo trumpesnis“, – žurnalistams Seime sakė L.Kasčiūnas.

„Čia yra dienų klausimas“, – pridūrė jis, pabrėžęs, kad apie konkrečius gynybos planus kalbėti negali.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, jog politikai dažnai nežino visų gynybos planų detalių, o juose numatomi įvairūs scenarijai.

„Jokių prielaidų apie išankstinį užleidimą teritorijos nėra ir negali būti, – tvirtino ministras, – tačiau kariniai planai sudaromi atsižvelgiant, kad jeigu vienoje vietoje pasistūmėtų ir tektų užkeisti kažkokią teritoriją, tai kas toliau? Mes jam paliekame tą teritoriją? Ne, numatytas pajėgų generavimas per tam tikrą laiką.“

Jis teigė, jog minėtos 180 dienų yra numatytos itin didelių pajėgumų generavimui bei ragino „nesiaudrinti dėl kiekvieno politiko pareiškimo“.

Pritaria, kad pajėgumus reikia stiprinti

Lietuvos politikai teigia pritariantys Estijos premjerės pozicijai, jog planai turi būti atnaujinami ir keičiami, didinant šalims priskiriamus pajėgumus.

„Žvelgiant į dabartinę padėtį, Rusijos agresiją Ukrainoje gynybiniai planai yra keičiami ir jų keitimas greičiausiai pasibaigs kitų metų vasarą“, – sakė A.Anušauskas.

Jis pabrėžė, jog tai nėra paprastas procesas, nes vyksta ir pajėgų, kurios atvyktų į šalį, planavimas.

„Jeigu anksčiau pajėgumai buvo skiriami visam rytiniam flangui – pavyzdžiui, visa brigada, tai dabar brigados, divizijos ir didesni pajėgumai yra segmentuojami pagal regionus, – kalbėjo ministras. – Pavyzdžiui, mes esame atskirame regione ir šitam regionui priskirti pajėgumai visą laiką ir vykdytų gynybines užduotis.“

A.Anušauskas teigė sutinkantis su K. Kallas pozicija, jog NATO pajėgumai regione realiu laiku turėtų būti didesni.

„Ji pasakė, kad turėtų būti divizijos – taip, apie tai ir kalbama, apie tai mes kalbame iš savo pusės su Vokietija. Apie pajėgumų, kurie gintų Lietuvą, bet jau ne brigados, o divizijos lygmens, priskyrimą šiems planams vykdyti“, – teigė jis.

Praėjusią savaitę A.Anušauskas pareiškė, kad NATO sutaria dėl brigados dydžio sąjungininkų vieneto vystymo Lietuvai, tačiau galutinės formuluotės paaiškės per Aljanso viršūnių susitikimą Madride.

Anot ministro, dalis Berlyno vadovaujamos brigados būtų dislokuota Lietuvoje, dalis – Vokietijoje. Tačiau Vilnius sieks, kad ilgainiui brigada būtų pilnai dislokuota šalyje.

Iki brigados būtų didinamas 2017 metais Lietuvoje dislokuotas sąjungininkų batalionas.

Tuo tarpu kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, jog siekiant įgyvendinti sąjungininkų pažadą neatiduoti nė centimetro Aljanso teritorijos, reikės „daugiau nei brigados“, todėl Lietuva turi būti pasiruošusi plėsti priimančios šalies pajėgumus.

Pasak V.Rupšio, iš karto visą brigadą dislokuoti Lietuvoje apsunkina logistinės galimybės.

K.Kasčiūnas taip pat pabrėžė, jog šiuo metu kaip tik ir siekiama, kad strategija atgrasyti per nubaudimą, tai yra, atkariaujant užimtas teritorijas, būtų pakeista atgrasymu per paneigimą, aprūpinant šalį pajėgumais, kurie užkirstų kelią „bet kokioms intencijoms net bandyti testuoti penktąjį straipsnį“.

„Aš manau, kad premjerė artėjant NATO viršūnių susitikimui pasako mūsų regiono saugumo rūpesčius“, – kalbėjo jis.

Pasak politiko, Estijos premjerės pozicija, jog turėtų būti siekiama iš karto stabdyti galimą agresorių yra visiškai teisinga ir atitinka bendrą Baltijos šalių poziciją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.