Pirmasis šio plano etapas – ankstyvasis perspėjimas – Vokietijoje buvo paskelbtas kovo pabaigoje.
Apie pavojaus režimo aktyvavimą ketvirtadienį Berlyne pranešęs ekonomikos ministras Robertas Habeckas tokį žingsnį paaiškino dujų tiekimo iš Rusijos sumažėjimu ir stabiliai aukštomis jų kainomis.
Antrasis etapas aktyvuojamas, jei sutrinka dujų tiekimas arba atsiranda itin didelis dujų poreikis, ir dėl to kyla rimtų apsirūpinimo jomis sunkumų. Tačiau šiame etape daroma prielaida, kad rinka vis dar pajėgi pati išspręsti šias problemas, nesiimant ne rinkos priemonių, tai yra be valstybės įsikišimo.
Pavojaus režimo aktyvavimas nereiškia, kad dujų tiekėjams suteikiama teisė smarkiai išaugusias kainas tiesiogiai perkelti vartotojams. Federalinė tinklų agentūra (Bundesnetzagentur) kol kas neįgyvendins Energetinio saugumo įstatymo atitinkamo straipsnio, nes reguliuotoja kol kas nenustatė „esminio dujų importo sumažėjimo“ fakto, pažymi „Deutsche Welle“.
Trečiasis šio plano etapas – nepaprastoji padėtis – būtų pradėtas taikyti, jei dujų tiekimas pablogėtų tiek, kad jo nebebūtų įmanoma atkurti be valstybės įsikišimo. Tokiu atveju „Bundesnetzagentur“, pasikonsultavusi su tiekėjais, nustato dujų tiekimo vartotojams kvotas, kad pirmiausia būtų užtikrintas labiausiai pažeidžiamų grupių, tokių kaip namų ūkiai, sveikatos apsaugos sistemos įstaigos ir dujas deginančios elektrinės, aprūpinimas.
Praėjusią savaitę Kremliaus kontroliuojamas dujų gigantas „Gazprom“ pareiškė, kad dėl vėluojančio Vokietijos bendrovės „Siemens“ atliekamo kompresorių blokų remonto tiekimas per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiestu dujotiekiu „Nord Stream 1“ mažinamas drastiškai – per du etapus buvo sumažintas 60 procentų. Berlynas tokį sprendimą pavadino „politiniu“.
Vokietija priartėjo prie dujų normavimo
Vokietija ketvirtadienį padidino pavojaus lygį pagal nepaprastosios padėties planą po to, kai Rusija sumažino dujų tiekimą į šalį, ir priartėjo prie dujų normavimo.
„Dujos Vokietijoje dabar yra deficitinė prekė“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė R. Habeckas.
Pagal veiksmų planą Vokietija, nustatydama antrąjį „pavojaus“ lygį, priartėjo prie trečiojo ir galutinio etapo, kai didžiausioje Europos ekonomikoje gali būti įvedamas dujų normavimas.
Tokia raida atspindi „labai pablogėjusią dujų tiekimo situaciją“, teigė R. Habeckas.
Praėjusią savaitę Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ 60 proc. sumažino tiekimą į Vokietiją dujotiekiu „Nord Stream 1“ dėl, bendrovės teigimu, užtrukusio remonto.
Tačiau Vokietija atmetė tokį pasiteisinimą ir pavadino jį „politiniu sprendimu“.
Rusija naudoja dujas „kaip ginklą“ prieš Vokietiją, keršydama už Vakarų paramą Ukrainai, Maskvai pradėjus invaziją, ir siekdama „sugriauti“ Europos vienybę, sakė R. Habeckas.
Kremlius Vokietijos nusiskundimus vadina „keistais“
Ketvirtadienį Kremlius pareiškė, jog „keista“, kad Vokietija laiko dujų tiekimo iš Rusijos mažinimą politiniu atpildu už Berlyno nepritarimą karui Ukrainoje.
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ praėjusią savaitę sumažino dujų tiekimą Vokietijai, motyvuodama vėlavimu dėl remonto. Berlynas šį žingsnį pavadino „ekonominiu puolimu“. „Jeigu turbiną reikia prižiūrėti arba grąžinti į vietą po remonto, bet ji negrąžinama (...) čia viskas aišku, nėra dvigubos prasmės“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Mūsų partneriai vokiečiai puikiai žino apie dujotiekio technologinius aptarnavimo ciklus (...) todėl keista tai vadinti politika“, – pridūrė jis.
D. Peskovas teigė, kad Rusija išlieka „patikima“ gamtinių dujų tiekėja.
