Anksčiau buvo pranešta, kad sieną mėgino kirsti 400 migrantų.
Prasiveržimas įvyko penktadienį 8.40 val. vietos (10.40 val. Lietuvos) laiku.
Migrantai iš Užsachario Afrikos buvo „puikiai organizuoti ir ryžtingai nusiteikę“, sakoma vyriausybės atstovo pranešime.
Marokas, mėgindamas atremti įsiveržimą, pasienyje dislokavo „dideles“ pajėgas, kurios „aktyviai bendradarbiauja“ su Ispanijos saugumo pajėgomis, priduriama jame.
Šių metų kovą Ispanija užbaigė metus trukusią diplomatinę krizę, palaikydama Maroko Vakarų Sacharos regiono autonomijos planą ir grįždama prie savo dešimtmečius trukusios neutralumo pozicijos.
Tuomet Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas apsilankė Rabate, kur abiejų šalių vyriausybės pasveikino „naują santykių etapą“.
Ginčas prasidėjo, kai Madridas 2021 metų balandį leido Vakarų Sacharos nepriklausomybės lyderiui Brahimui Ghali gydytis nuo COVID-19 Ispanijos ligoninėje.
Po mėnesio maždaug 10 tūkst. migrantų pamėgino prasiveržti per Maroko sieną į Ispanijos Seutos anklavą, o pasieniečiai jiems netrukdė.
Ispanija tai įvertino kaip Rabato baudžiamąjį žingsnį.
Rabatas nori, kad Vakarų Sacharai turėtų autonominį statusą Maroko suverenitete, bet už Vakarų Sacharos regiono nepriklausomybę kovojantis judėjimas POLISARIO pageidauja, kad būtų surengtas JT prižiūrimas referendumas dėl apsisprendimo, kaip buvo sutarta 1991 metų susitarime dėl paliaubų.
Bėgant metams jau tūkstančiai migrantų mėgino kirsti 12 kilometrų sieną tarp Melilijos ir Maroko arba 8 kilometrų sieną tarp Seutos ir Maroko, lipdami per tvoras, plaukdami palei krantą ar slėpdamiesi transporto priemonėse.
Šių dviejų teritorijų apsaugai pastatytos spygliuota viela apraizgytos tvoros, įrengtos vaizdo kameromis ir stebėjimo bokštai.
Abu miestai, kurios siekė perimti Marokas, ilgą laiką buvo Rabato ir Madrido diplomatinių ginčų priežastis. Pasak Ispanijos, jie yra neatsiejama šalies dalis.
