Rusijos invazija paskatino ES suteikti Ukrainai kandidatės statusą

Ukraina ir Moldova ketvirtadienį sulaukė Europos Sąjungos (ES) lyderių paramos ir tapo oficialiomis kandidatėmis prisijungti prie bloko – tai esminis žingsnis po karo nuniokotos šalies ir jos kaimynės kelis mėnesius trukusio lobizmo siekiant pradėti ilgą narystės kelią. .

Ukraina ir Moldova ketvirtadienį sulaukė Europos Sąjungos (ES) lyderių paramos ir tapo oficialiomis kandidatėmis prisijungti prie bloko.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Ukraina ir Moldova ketvirtadienį sulaukė Europos Sąjungos (ES) lyderių paramos ir tapo oficialiomis kandidatėmis prisijungti prie bloko.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 24, 2022, 8:32 AM, atnaujinta Jun 24, 2022, 9:17 AM

Šis sprendimas yra „stiprus signalas Rusijai dabartiniame geopolitiniame kontekste“, Briuselyje pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Vykstant Rusijos invazijai šalies piliečiams „negali būti geresnio vilties ženklo“, sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kalbėjusi kartu su E. Macronu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tviteryje parašė, kad yra „dėkingas“ už paramą ir apibūdino tai kaip „unikalią ir istorinę akimirką“. Sprendimą pasveikino ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Štai geras bendradarbiavimas Europos šeimoje!“, – parašė jis. Estijos premjerė Kaja Kallas per viršūnių susitikimą Briuselyje, kuris tęsiasi ir penktadienį, sakė, kad taip „kuriama istorija“.

Priėmimas į ES, politiškai įtemptas ir teisiškai sudėtingas procesas, gali tęstis daugelį metų ar net dešimtmečius – Ukrainos kelias prasideda jau keturis mėnesius vykstant sunkiam karui su Rusija. Būti oficialia kandidate į nares yra pirmasis iš daugelio žingsnių siekiant įstoti į ES ir suteikia galimybę gauti finansinę paramą socialinėms, teisinėms ir ekonominėms reformoms, kurių reikia siekiant priartinti šalį prie ES standartų.

ES lyderių sprendimas suteikti šį statusą privalėjo būti priimtas visais balsais ir tai padaryta po Europos Komisijos rekomendacijos, grindžiamos keliomis sąlygomis. Reikalaujama, kad Ukraina įgyvendintų reformas ekonomikos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stiprinimo bei kovos su korupcija ir oligarchais srityse.

Moldovos ekonomiką ir viešąjį administravimą reikia tobulinti. Bendrame pareiškime sakoma, kad paraišką pateikusiam Sakartvelui suteikiama perspektyva tapti oficialia kandidate, kai bus įvykdytos reformos, tuo pripažįstama, kad ši Kaukazo valstybė turi nueiti ilgą kelią, kol taps bloko nare.

Ukraina pateikė prašymą narystei ES praėjus kelioms dienoms, kai Rusija vasario pabaigoje pradėjo invaziją. Netrukus po to paraiškas pateikė Moldova ir Sakartvelas. Visos trys paraiškos iš pradžių sulaukė ES valstybių narių, skeptiškai vertinančių naujų narių įtraukimą į bloką, įskaitant Prancūziją ir Nyderlandus, pasipriešinimo. Tačiau sparti Ukrainos pažanga telkiant vieningą paramą, reikalingą jos siekiui įgyvendinti, vertinama kaip neturinti precedento.

Ši greita Kyjivo pergalė taip pat atkreipė dėmesį į Vakarų Balkanų lyderių nusivylimą dėl narystės perspektyvų. Anksčiau ketvirtadienį vykusiame susitikime su ES kolegomis nepavyko pasiekti jokio proveržio. Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama užsipuolė užsitęsusį procesą, apibūdinęs savo šalį tik kaip „svečią susiskaldžiusiuose namuose“.

Derybos siekiant susitarti dėl ES kandidatės statuso Ukrainai ir Moldovai užtruko ilgiau nei tikėtasi, nes Austrija, Kroatija ir Slovėnija reikalavo, kad toks pats statusas būtų suteiktas Bosnijai ir Hercegovinai. „Ukraina ir karas, žinoma, yra dominuojamo temos, bet neturime pamiršti ir Balkanų“, – susitikimo kuluaruose sakė Austrijos kancleris Karlas Nehammeris.

Bendrame pareiškime ES lyderiai taip pat paragino „greitai išspręsti paskutines likusias problemas“ tarp ES narės Bulgarijos ir Šiaurės Makedonijos, kad stojimo į bloką derybos prasidėtų ir su pastarąja. Šiaurės Makedonija ir Albanija gavo kandidačių į ES statusą atitinkamai 2005 ir 2014 metais. Nuo tada abi šalys laukia pradėti oficialias stojimo derybas, pastaruoju metu pažangą blokuoja Bulgarija, ginčas susijęs su nacionaline tapatybe, istorija ir kalbomis.

Bulgarijos vyriausybė trečiadienį pralaimėjo balsavimą dėl nepasitikėjimo, todėl ketvirtadienio derybų proveržis buvo mažai tikėtinas. Nepaisant to, parlamentas Sofijoje šiuo metu svarsto kompromisą, kaip būtų galima išeiti iš aklavietės.

Kandidatės statusas Ukrainai suteiktas šaliai suartėjus su ES 2014 m., kai buvo pasirašyta itin prieštaringai vertinta asociacijos sutartis ekonominiams ir politiniams ryšiams stiprinti. Buvusio prorusiško Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus atsisakymas pasirašyti šią sutartį sukėlė masines demonstracijas, nuvertusias jį iš pareigų ir atvėrusias kelią naujoms proeuropietiškoms vyriausybėms.

Susirūpinęs dėl Kyjivo posūkio į Vakarus, įsikišo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, 2014 m. aneksavęs Ukrainos Krymo pusiasalį, o vėliau ėmęs remti prorusiškus separatistus šalies rytuose. Sukilėliai Donbase daugelį metų kariauja su NATO remiamomis Ukrainos vyriausybės pajėgomis ir galiausiai Maskva nusprendė nuversti Ukrainos vyriausybę, 2022 metų vasarį pradėjusi karinį puolimą.

Kitas žingsnis kelyje į narystę – oficialiai pradėti derybas, tam taip pat reikia visų ES valstybių narių pritarimo ir tai gali užtrukti ne vienerius metus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.