J. Bidenas paskelbė apie JAV pajėgų stiprinimą Europoje, NATO patvirtino planus Aljanso rytiniame sparne

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė planus sustiprinti JAV pajėgas Europoje ir pabrėžė, kad mūsų dienomis Aljansas yra reikalingesnis „negu kada nors anksčiau“.

J. Bidenas.<br>AP/Scanpix nuotr.
J. Bidenas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 29, 2022, 11:43 AM, atnaujinta Jun 29, 2022, 6:05 PM

NATO „bus sustiprinta visomis kryptimis, kiekvienoje srityje – sausumoje, ore ir jūroje“, – prezidentas sakė prasidedant transatlantinio aljanso aukščiausio lygio susitikimui Madride.

„NATO stipri ir vieninga, o žingsniais, kuriuos darome šio viršūnių susitikimo metu, dar labiau auginsime savo kolektyvinę jėgą, – sakė J. Bidenas, Madride susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. – Šiandien aš skelbiu, kad Jungtinės Valstijos sustiprins savo pajėgų pozicijas Europoje ir reaguos į kintančią saugumo aplinką, taip pat stiprins mūsų kolektyvinį saugumą.“

JAV šiuo metu Europoje yra dislokavusios per 100 tūkst. savo karių – maždaug 20 tūkst. daugiau nei prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą prieš keturis mėnesius.

J. Bidenas prognozavo, kad šios savaitės viršūnių susitikimas bus istorinis, nes lyderiai turi patvirtinti naujas strategines gaires, paskelbti apie virtinę žingsnių didinant išlaidas gynybai ir gynybos pajėgumus, atverti kelią ilgus metus neutralią poziciją užėmusioms Suomijai ir Švedijai įstoti į NATO.

J. Bidenas nurodė, kad papildomai bus sustiprintos Ispanijos Rotos uoste laikomos amerikiečių laivyno pajėgos – nuo keturių iki šešių eskadrinių minininkų.

Be to, Lenkijoje veiks 5-ojo sausumos pajėgų korpuso nuolatinis štabas, o Rumunijoje bus laikoma „papildoma rotuojama brigada“.

Anot J. Bideno, bus sustiprintas ir Baltijos šalyse rotacine tvarka dislokuojamas JAV kontingentas.

Į Jungtinę Karalystę bus pasiųstos dvi papildomos modernių naikintuvų F-35 eskadrilės, taip pat bus skirta „papildomų oro gynybos ir kitų pajėgumų Vokietijoje ir Italijoje“, sakė JAV prezidentas.

„Kartu su mūsų sąjungininkais užtikrinsime, jog NATO bus pasiruošusi atsakyti į grėsmes iš visų krypčių, kiekvienoje srityje“, – sakė J. Bidenas.

„Tokiu metu, kai [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas sudaužė taiką Europoje ir atakavo pačius taisyklėmis pagrįstos tvarkos principus, Jungtinės Valstijos ir mūsų sąjungininkai sustiprins“ savo pajėgumus, pabrėžė jis.

„Stipriname [bloko parengtį], įrodydami, kad NATO dabar yra reikalingesnė ir svarbesnė negu kada nors buvo“, – sakė J. Bidenas.

Kalbėdamas apie NATO vienybę sprendžiant dėl anksčiau karinio neutraliteto besilaikiusių Suomijos ir Švedijos paraiškų įstoti į bloką priėmimo, J. Bidenas sakė, kad V. Putino strategija įsiveržti į Ukrainą davė priešingų rezultatų, nei Kremliaus lyderis tikėjosi.

„Putinas siekė Europos finliandizacijos, – sakė JAV lyderis. – Sulauksite Europos NATOizacijos. Tai yra būtent tai, ko jis nenorėjo, bet būtent tai, ką reikia padaryti Europos saugumui garantuoti.“

J. Stoltenbergas pritarė, kad NATO plėtra yra V. Putino lūkesčių „priešingybė“.

Turkija, kurios prieštaravimas buvo paskutinė kliūtis siekiant priimti Suomiją ir Švediją į NATO, vėlai antradienį, viršūnių susitikimo išvakarėse, pasiekė susitarimą ir pagal jį dabar parems šių šalių stojimą į 30 narių Aljansą.

Nors Baltieji rūmai teigė, kad JAV tiesiogiai nedalyvavo derybose, vienas administracijos aukšto rango pareigūnas sakė, kad J. Bidenas antradienį pasikalbėjo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir paragino jį leisti Švedijai ir Suomijai įstoti į NATO. Abu lyderiai trečiadienį po pietų turi surengti dvišalį susitikimą dėl virtinės klausimų, pranešė Baltieji rūmai.

Madride J. Bidenas taip pat surengs trišalį susitikimą su Japonijos premjeru Fumio Kishida, ir Pietų Korėjos prezidentu Yoon Suk-yeolu, dalyvaujančiais NATO viršūnių susitikime Aljansui siekiant stiprinti ryšius Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, ir atsakyti į Kinijos iššūkius. Baltieji rūmai nurodė, kad per šį trišalį susitikimą taip pat bus aptartos Šiaurės Korėjos branduolinė ir balistinių raketų programos.

NATO vadovai patvirtino sprendimą dėl Aljanso brigadų rytiniame sparne

NATO šalių vadovai Madride trečiadienį patvirtino ketinimus rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų didinti prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas.

Anot Aljanso, regione dislokuoti tarptautiniai batalionai iki brigados dydžio pajėgų bus didinami pagal poreikį.

„Sąjungininkai įsipareigojo mūsų rytiniame flange dislokuoti papildomas tvirtas, vietoje esančias ir kovai pasirengusias pajėgas, kurios, kada ir kur to reikia, bus padidintos nuo esamų kovinių grupių iki brigados dydžio dalinių ir turės patikimą greitai pasiekiamą pastiprinimą, iš anksto dislokuotą įrangą bei sustiprintą vadovavimą ir kontrolę“, – rašoma patvirtintoje NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje.

Tarptautiniai NATO batalionai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje, dislokuoti 2017 metais, reaguojant į išaugusią Kremliaus grėsmę po Krymo aneksijos, vėliau panašūs vienetai buvo atsiųsti į kitas rytinio sparno šalis.

Lietuvoje batalionui vadovauja Vokietija. Šios šalies kancleris Olafas Scholzas ir prezidentas Gitanas Nausėda birželį pasirašė memorandumą dėl šio vieneto vertimo į brigadą.

Lietuvos atstovai sako keliantys tikslą, kad brigada šalyje galop būtų dislokuota pilna apimtimi, o tai būtų įmanoma padaryti maždaug 2027 metais, pagerinus priimančiosios šalies infrastruktūrą.

Dabartinis planas dėl didžiosios brigados dalies buvimo Vokietijoje, Lietuvos pareigūnų teigimu, yra startinė pozicija.

Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, sprendimus didinti pajėgas leidžia aiškus Rusijos įvardijimas grėsme NATO. Tai įtvirtinta patvirtintoje Aljanso strateginėje koncepcijoje.

„Rusija įvardyta kaip aiški grėsmė Aljanso narėms, su tuo susiję ir kiti sprendimai, kurie didina aukštos parengties ir kitas pajėgas Rytų flange, didina egzistuojančias kovines grupes iki brigados dydžio vienetų“, – BNS telefonu iš Madrido sakė ministras.

Jo teigimu, artimiausiu metu į Lietuvą atvyks Vokietijos karininkai įvertinti esamos karinės infrastruktūros, spręsti dėl brigados „vadovavimo elemento“ dislokavimo vietos.

„Tada prasidės mūsų parengiamieji darbai“, – teigė ministras.

„Numatome investuoti į tai ženklius resursus per artimiausius kelerius metus, kad kiekvienais metais praktiškai didintume savo galimybes priimti pajėgas“, – kalbėjo jis.

Aljanso lyderiai taip pat sutarė dėl NATO Greitojo reagavimo pajėgų didinimo iki 300 tūkst. karių,

Aljanso lyderiai taip pat nutarė rytiniame sparne iš anksto dislokuoti daugiau ginkluotės, kad potencialaus konflikto atveju supaprastintų logistiką pajėgoms permesti į regioną.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad priimti sprendimai „transformuos ir sustiprins“ Aljansą po to, kai karą Ukrainoje pradėjusi Rusija sugriovė Europos saugumą.

„NATO lyderiai apsisprendė dėl fundamentalių pokyčių mūsų gynyboje ir atgrasyme, kad atsakytume į naują saugumo realybę“, – teigė jis.

Prieš viršūnių susitikimą JAV taip pat paskelbė padidinsiantys karių skaičių Vidurio ir Rytų Europoje.

Tai reikš ir papildomus amerikiečių pajėgumus Lietuvoje, šiuo metu šalyje dislokuotas rotacinis amerikiečių batalionas su papildomomis pajėgomis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.