Piligriminės kelionės, kurioje pirmąkart nuo 2019 metų leista dalyvauti atvykėliams iš užsienio, dalyvius sveikino Mekos aikštėse ir alėjose iškabinti transparantai. Senovinio miesto, kuriame gimė musulmonų pranašas Muhammadas, gatvėse budi ginkluoti saugumo pajėgų nariai.
„Tai yra grynas džiaugsmas“, – naujienų agentūrai AFP sakė į Meką atvykęs sudanietis maldininkas Abdel Qaderas Khederas (Abdel Kaderas Chedaras), ruošdamasis trečiadienį prasidėsiančioms apeigoms.
„Man sunku patikėti, kad esu čia. Džiaugiuosi kiekviena akimirka“, – pridūrė vyras.
Šiemet hadžą leista atlikti 1 mln. maldininkų, įskaitant 850 tūkst. atvykėlių iš užsienio. Saudo Arabijos tarnybos sekmadienį pranešė, kad į šalį jau atvyko mažiausiai 650 tūkst. užsieniečių maldininkų.
Hadžas yra vienas iš penkių islamo stulpų. Šią kelionę bent kartą gyvenime turi atlikti visi tai padaryti galintys musulmonai, jeigu yra pakankamai sveiki ir turi lėšų tai padaryti. Vis dėlto daugeliui šios svajonės išsipildymo tenka laukti daug metų.
Hadžo apeigos paprastai tampa vienu didžiausių pasaulyje religinių sambūrių. 2019 metais šiose apeigose dalyvavo apie 2,5 mln. žmonių.
Tačiau 2020 metais prasidėjus koronaviruso pandemijai Saudo Arabijos valdžia leido dalyvauti tik tūkstančiui maldininkų.
2021-aisiais jų skaičius buvo padidintas iki 60 000. Dalyvauti buvo leidžiama tik visiškai pasiskiepijusiems nuo COVID-19 karalystės gyventojams; pageidaujantys atlikti hadžą buvo išrinkti loterijos būdu.
Šie suvaržymai kurstė užsienio musulmonų nepasitenkinimą.
Šiemet apeigose galės dalyvauti jaunesni kaip 65 metų, visiškai pasiskiepiję žmonės, privalėsiantys laikytis griežtų sanitarijos taisyklių.
Mekos didžioji mečetė, švenčiausia islamo vieta, 10 kartų per dieną bus kruopščiai išvaloma ir dezinfekuojama.
Anksčiau per hadžo apeigas yra ne kartą įvykę didelių nelaimių, įskaitant spūstį 2015 metais, per kurią žuvo iki 2,3 tūkst. žmonių. 1979-aisiais per šimtų ginkluotų ekstremistų ataką žuvo 153 žmonės, kaip rodo oficiali statistika.
Nelydimos moterys
Teisė organizuoti hadžą yra prestižo reikalas konservatyviai dykumų karalystei ir jos faktiniam valdytojui, sosto įpėdiniui princui Mohammedui bin Salmanui, grįžtančiam į tarptautinę areną po diplomatinės izoliacijos.
Praėjus kelioms dienoms po hadžo princas Mohammedas susitiks su Saudo Arabijoje viešėsiančiu JAV prezidentu Joe Bidenu. Pastarasis, augant naftos kainoms dėl Rusijos invazijos Ukrainoje, išsižadėjo savo pažado padaryti Saudo Arabiją „atstumtąja“ dėl 2018 metais karalystės konsulate Stambule Rijado agentų įvykdyto žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo.
Hadžas, kuriam kiekvienas dalyvis turi pakloti mažiausiai 5 tūkst. JAV dolerių (4,8 tūkst. eurų), taip pat yra svarbus pajamų šaltinis didžiausiai naftos eksportuotojai pasaulyje. Kartu su kitomis piligriminėmis kelionėmis, hadžas Saudo Arabijai atneša apie 12 mlrd. dolerių (11,5 mlrd. eurų) per metus.
Be to, jis suteikia galimybę pademonstruoti sparčiai vykstančią transformaciją šalyje, reguliariai sulaukiančioje skundų dėl žmogaus teisių pažeidimų ir asmeninės laisvės varžymo.
Saudo Arabija, neseniai leidusi Rijade rengti reivo vakarėlius, o Džidoje – nustatyti paplūdimius, kuriuose gali būti abiejų lyčių asmenys, dabar taip pat leidžia hadžą atlikti moterims, nelydimoms giminaičio vyro. Šis reikalavimas buvo panaikintas praeitais metais.
