Kandidatai turės užsitikrinti torių parlamento narių palaikymą, o likus dviems populiariausiems kandidatams, Konservatorių partijos nariai surengs balsavimą ir išrinks savo lyderį.
Tačiau kas yra tie galimi kandidatai?
Reikia pabrėžti, kad dauguma šių parlamento narių ir ministrų dar nepasakė, ar nori torių lyderio ir premjero posto, tačiau būtent juos reikia stebėti akyliausiai.
Rishi Sunakas
Rishi Sunakas neseniai daugelio buvo laikomas vienu pagrindinių kandidatų į būsimo Jungtinės Karalystės konservatorių lyderio poziciją.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais jo reputacija buvo sumenkinta kilus ginčui dėl jo žmonos mokestinių reikalų, o netrukus po to jis gavo baudą už karantino taisyklių pažeidimą.
Parlamento nariu jis tapo tik 2015 m. – Šiaurės Jorkšyro Ričmondo rinkimų apygardoje. Mažai kas už Vestminsterio ribų apie jį buvo girdėję, tačiau 2020 m. vasarį jis tapo iždo kancleriu.
Jam greitai teko kovoti su koronaviruso pandemija, išleisti didžiules pinigų sumas bandant išlaikyti ekonomiką ilgo karantino metu.
Žmogui, kuris save laikė mažai išlaidaujančiu konservatoriumi, priklausančiu Margaret Thatcher partijos sparnui, nebuvo lengva leisti pinigus, tačiau tai padidino jo populiarumą.
Jo ankstyvas žingsnis pasitraukti iš ministrų kabineto kartu su kolega ir draugu Sajidu Javidu galbūt tik paruošė dirvą ministrų atsistatydinimų srautui, kuris galiausiai privertė pasitraukti B. Johnsoną.
Liz Truss
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė anksti pareiškė remianti B. Johnsoną po to, kai pasitraukė jo kanceliarijos pirmininkas bei sveikatos apsaugos sekretorius, taip sustiprindama savo pozicijas tarp lojalistų.
Būdama tik antra moteris, vadovaujanti Užsienio reikalų ministerijai, ji prisiėmė nuopelnus už tai, kad po šešerių metų buvo paleista Nazanin Zaghari-Ratcliffe ir įvestos sankcijos Rusijai bei jos oligarchams.
Pirmą kartą 2010 m. išrinkta Pietvakarių Norfolko parlamento nare, L. Truss tapo populiari tarp Konservatorių partijos narių dėl savo libertarinių pažiūrų į ekonomiką ir prekybą.
Tačiau jos stilius ne visada patiko plačiajai visuomenei, ir ji buvo išjuokta už 2015 m. konservatorių konferencijoje pasakytą kalbą, kurioje buvo aistringai kalbama apie sūrio importą į Jungtinę Karalystę.
Tai nesutrukdė jai siekti pažangos, ir prieš pradėdama eiti dabartines pareigas ji užėmė keletą postų ministrų kabinete, įskaitant derybas dėl prekybos susitarimų po „Brexit“ kaip tarptautinės prekybos sekretorė.
Sajidas Javidas
Parlamento narys konservatorius Sajidas Javidas sudavė premjerui pirmąjį smūgį, pabrėždamas sąžiningumo poreikį ir savo atsistatydinimo kalboje parlamento nariams pasakęs, kad padarė išvadą: „Problema prasideda nuo viršaus“.
S. Javidas anksčiau dalyvavo 2019 m. partijos lyderio rinkimuose ir pateko į finalinį ketvertą, o paskui pasitraukė, kad paremtų B. Johnsoną.
Už palaikymą jam buvo atlyginta Iždo kanclerio postu, tačiau po šešių mėnesių jis pasitraukė dėl nesutarimų su savo patarėjais, o 2021 m. dramatiškai sugrįžo į priekinius suolus kaip sveikatos apsaugos sekretorius.
Fiskalinis konservatorius, ne kartą įspėjęs apie didėjančios infliacijos ir valstybės skolos pavojus, S. Javidas iškilo į Jungtinės Karalystės politikos aukštumas iš kuklios šeimos.
Jis gimė 1969 m. Ročdeilyje pirmosios kartos pakistaniečių imigrantų šeimoje, o jo tėvas dirbo autobusų vairuotoju. Prieš tapdamas torių parlamento nariu 2010 m., S. Javidas sėkmingai dirbo bankų sektoriuje.
Michaelas Gove'as
Lygių galimybių didinimo sekretorius jau du kartus kandidatavo į torių lyderius ir ministrus pirmininkus. 2019 m. jis liko trečias, nusileidęs B. Johnsonui ir Jeremy'iui Huntui.
Tačiau garsiausias jo įsikišimas į lyderystės varžybas įvyko 2016 m., po ES referendumo, kurio metu jis buvo aukštas asmuo „Pasitraukimo“ pusėje.
Iš pradžių palaikęs „Pasitraukimo“ idėjai pritariantį savo kolegą B. Johnsoną, jis sensacingai atsiėmė paramą, „nenoriai“ sakydamas, kad B. Johnsonas negalėjo „užtikrinti lyderystės ar suburti komandos būsimai užduočiai atlikti“.
Be viso to, buvęs BBC žurnalistas ir laikraščio „Times“ apžvalgininkas yra vienas iš ilgiau ministrų kabinete dirbančių ministrų.
2010 m. jis tapo švietimo sekretoriumi, o nuo to laiko ėjo vyriausiojo patarėjo, teisingumo ministro, aplinkos ministro ir neseniai – lygių galimybių ministro pareigas.
Nadhimas Zahawi
Dabartinis JK iždo kancleris įtvirtino savo, kaip saugių rankų poros savininko, reputaciją, kai pandemijos metu ėmėsi vakcinų ministro pareigų ir susižėrė daug nuopelnų už sėkmingą vakcinų diegimą Jungtinėje Karalystėje.
Jis sakė, kad tai buvo „svarbiausias darbas, kurį kada nors dirbsiu“, nors tai sudarė sąlygas būti paaukštintam į švietimo ministro postą.
Dar vienas paaukštinimas į kanclerio postą po Rishi Sunako atsistatydinimo nesutrukdė jam po 24 valandų prisijungti prie ministrų grupės ir pasakyti B. Johnsonui, kad atėjo laikas pasitraukti.
N. Zahawi gimė Irake 1967 m., tačiau Saddamui Huseinui atėjus į valdžią jis ir jo šeima buvo priversti bėgti.
Jeremy'is Huntas
Buvęs užsienio reikalų sekretorius išliko įtakingas Vestminsterio tarybos narys nuo tada, kai 2019 m. lyderio rinkimuose užėmė antrąją vietą po B. Johnsono.
Per visą pandemijos laikotarpį jis, būdamas Bendruomenių Rūmų sveikatos komiteto pirmininku, kruopščiai kontroliavo vyriausybės politiką.
Tačiau jei jis vėl kandidatuos į lyderius, jis tikėsis, kad partijos nariai laikysis kitokios nuomonės nei prieš trejus metus, kai pareiškė, kad jo balsavimas už pasilikimą per „Brexit“ referendumą buvo kliūtis, kurios neįmanoma įveikti.
Admirolo sūnus J. Huntas praturtėjo įkūręs interneto svetainę „Hotcourses“, kurioje būsimi studentai buvo sujungti su mokymo įstaigomis.
Nuo 2005 m. Pietvakarių Surėjaus parlamento narys, 2010 m. pradėjęs dirbti vyriausybėje kultūros sekretoriumi, J. Huntas taip pat vadovavo Sveikatos apsaugos ministerijai.
Suella Braverman
Dar prieš paaiškėjant, kad B. Johnsonas atsistatydins, Suella Braverman drąsiai pareiškė ketinanti ne tik kandidatuoti, bet ir likti ministrų kabinete kaip generalinė prokurorė, vyriausioji vyriausybės teisininkė.
Ji išdėstė savo požiūrį į lyderystę kaip į priešą to, ką vadino „pabudusiais šiukšlėmis“.
Viena iš pirmųjų į „Brexit“ orientuotos Europos tyrimų grupės šviesulių, ji buvo aistringa „Brexit“ šalininkė ir visada ištikimai palaikė B. Johnsoną.
Ji tapo pirmąja kabineto lygio ministre, išėjusia motinystės atostogų – kad ji galėtų išeiti atostogų, reikėjo pakeisti įstatymą.
Penny Mordaunt
Buvusi iliuzionisto padėjėja, Penny Mordaunt turi patirties atliekant nepaprastus žygdarbius.
Politine prasme ji jau ištraukė triušį iš skrybėlės 2019 m., kai įėjo į istoriją tapdama pirmąja JK gynybos sekretore moterimi – tai natūraliai tiko karinio jūrų laivyno rezervistei, kuri jau dirbo ginkluotųjų pajėgų ministre vadovaujant Davidui Cameronui.
Tačiau už Vestminsterio ribų P. Mordaunt tikriausiai geriausiai žinoma dėl savo pasirodymo ITV įžymybių nardymo laidoje „Splash!“, skirtoje rinkti pinigus labdarai.
Nuo 2010 m. ji yra Šiaurės Portsmuto parlamento narė, buvusi Konservatorių partijos jaunimo skyriaus vadovė, taip pat dirbo Williamo Hague'o atstove spaudai, kai jis buvo partijos lyderis.
Prieš pradėdama dalyvauti Vestminsterio politikoje, ji dirbo Kensingtono ir Čelsio tarybos ir Krovininio transporto asociacijos atstove spaudai, kai rėmė britų sunkvežimių vairuotojus Prancūzijos blokados metu.
Benas Wallace'as
Gynybos sekretorius ir buvęs kariškis buvo mažai pastebima figūra, kuri sulaukia vis daugiau dėmesio po Rusijos invazijos į Ukrainą, nes Jungtinė Karalystė iš anksto priėmė sprendimą paremti Kijevą ginklais ir mokymais.
Nepaisant jo nepritarimo „Brexit“, B. Wallace'as anksčiau vadovavo B. Johnsono nesėkmingai 2017 m. lyderystės kampanijai, o 2019 m. buvo apdovanotas postu ministrų kabinete.
Teigiama, kad tarnaudamas Škotijos gvardijoje jis sumušė didžiausios kada nors turėtos sąskaitos karininkų valgyklos bare rekordą.
Jis tarnavo Vokietijoje, Kipre, Belize ir Šiaurės Airijoje, kur sužlugdė Airijos respublikonų armijos (IRA) pastangas įvykdyti sprogdinimą prieš britų karius.
Jis taip pat buvo vienas iš pagrindinių kariuomenės darbuotojų, dalyvavusių princesės Dianos kūno atgabenime iš Paryžiaus.
Tomas Tugendhatas
Tomo Tugendhato stilius yra Boriso Johnsono stiliaus priešingybė – nuosaikus, labiau pragmatizmą nei populizmą demonstruojantis žmogus, detalių žmogus, kuris 2016 m. ES referendume palaikė pasilikimą.
Dėl šių savybių apie T. Tugendhatą, kuris 2015 m. buvo išrinktas parlamento nariu, jau ne vienus metus kalbama kaip apie galimą būsimą Konservatorių partijos lyderį.
Nuo 2020 m. sausio jis ėjo įtakingo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigas, todėl jo lyderio įgaliojimai tapo dar svaresni, nes jis, remdamasis savo karine patirtimi, atidžiai nagrinėjo tokius klausimus kaip didėjanti Kinijos įtaka pasaulyje.
Emocionalioje kalboje parlamento nariams T. Tugendhatas apibūdino pyktį, sielvartą ir įniršį, kurį jautė veteranai dėl to, kad Vakarų pajėgos praėjusių metų rugpjūtį skubotai pasitraukė iš Afganistano.
2017 m. paklaustas, ar norėtų būti ministru pirmininku, jis atsakė: „Žinoma. Nusipirkau bilietą, tad kodėl nenorėčiau laimėti loterijoje?“
Steve'as Bakeris
Dar vienas „Brexit“ judėjimo šviesulys, jei ir ne visiems žinomas vardas, Steve'as Bakeris neslėpė, kad kolegos jį „maldavo“ kandidatuoti į lyderius.
Jis laikomas labai veiksmingu organizatoriumi, parlamento nariu, kuris užkulisiuose persekiojo B. Johnsono pirmtakę Theresą May, kol ši galiausiai atsistatydino.
Jis buvo Karališkųjų oro pajėgų inžinierius, o 2010 m. visuotiniuose rinkimuose tapo Jungtinės Karalystės parlamento nariu.
Kaip veikia JK konservatorių lyderio rinkimai
Jungtinės Karalystės premjerui Borisui Johnsonui ketvirtadienį paskelbus apie savo atsistatydinimą pradedama ruoštis kovai dėl jo valdančiosios Konservatorių partijos lyderio posto, lemsiančiai, kas taps naujuoju šalies vyriausybės vadovu.
Naujo torių lyderio rinkimų, kurie bus jau treti per pastaruosius šešerius metus, procesas paprastai būna kupinas netikėtų posūkių, koalicijų ir politinių išdavysčių.
Žemiau pateikiama apžvalga, kaip vyksta šis neįprastas procesas.
Eiga
B. Johnsonas paskelbė, kad nors traukiasi iš torių lyderio posto, jis liks eiti ministro pirmininko pareigas, kol bus išrinktas įpėdinis.
Ateinančią savaitę bus paskelbtas planas, kada bus pasiūlyti pretendentai.
Partijos šulai tikisi, kad šie dviejų etapų rinkimai baigsis gerokai anksčiau nei įvyks konservatorių metinis suvažiavimas, planuojamas spalį.
Per pirmąjį etapą 358 konservatorių frakcijos parlamente nariai sumažins pretendentų skaičių iki dviejų per virtinę balsavimų, kai per kiekvieną iš jų iškrenta mažiausiai balsų gavęs kandidatas.
Per antrą etapą dešimtys tūkstančių paprastų partijos narių išrinks lyderį slaptu balsavimu.
Pastarąjį kartą B. Johnsonas per partiečių balsavimą įveikė savo varžovą Jeremy Huntą.
Kad ir kas laimėtų šįkart, jam arba jai teks galimai vienas sunkiausių darbų Europoje.
B. Johnsonas užbaigė „Brexit“ procesą, triuškinamai laimėjęs parlamento rinkimus 2019 metų gruodį.
Tačiau visuomenę ir politikos areną supriešinusių skyrybų su Europos Sąjunga padariniai, taip pat koronaviruso pandemijos kaina ir pasaulio mastu pasireiškiantys sunkumai dėl karo Ukrainoje priartino Britaniją prie dviženklės infliacijos zonos.
Kai naujasis konservatorių lyderis bus oficialiai paskirtas ministru pirmininku valstybės vadovės karalienės Elizabeth II, jam teks spręsti krizę dėl sparčiai augančių pragyvenimo kainų, taip pat stengtis pataisyti partijos įvaizdį iki kitų rinkimų, įvyksiančių ne vėliau kaip 2024 metais.
Varžymasis
Varžymasis dėl partijos lyderio pareigų jau vyksta, antradienį iš skandalų aptemdytos B. Johnsono vyriausybės pasitraukus iždo kancleriui Rishi Sunakui ir sveikatos apsaugos sekretoriui Sajidui Javidui.
Tarp potencialių kandidatų, populiarių tarp torių, minimi užsienio reikalų sekretorė Liz Truss ir gynybos sekretorius Benas Wallace'as.
Kiti kandidatai gali bandyti laimę tikėdamiesi, kad toks žingsnis sustiprins jų galimybes gauti svarbias pareigas naujame kabinete.
Per ankstesnius rinkimus parlamento narių balsavimo turai paprastai vykdavo antradieniais ir ketvirtadieniais.
Per antrąjį etapą lyderį renka asmenys, kurie yra Konservatorių partijos nariai ne trumpiau kaip tris mėnesius.
Jie paštu išsiunčia savo balsus, išklausę per kelias savaites surengtų abiejų finalininkų kelerių debatų.
B. Johnsono pirmtakė Theresa May šio etapo 2016 metų liepą išvengė, nes paskutinė jos likusi varžovė Andrea Leadsom iš kovos pasitraukė.
Intriga
Britanijos politika pastaruoju metu buvo apimta sumaišties, tad tik nedaugelis drįstų prognozuoti, kaip viskas pasisuks.
Konservatorių deputatai turės rasti pusiausvyrą tarp noro paremti jų pačių pažiūras labiausiai atitinkančius pretendentus, ypač „Brexit“ klausimu, ir būtinybės įtikti platesniam elektoratui.
Įstatymų leidėjai gali susitelkti aplink kai kuriuos kandidatus arba mėginti jiems nepatinkančius veikėjus, kad jie nepateiktų į antrąjį turą, bet paprastai susiklosto, kad laimi mažiausiai nekenčiamas.
Šios intrigos konservatorių vadovybės rinkimams prideda dramatiškumo. Iki 1965 metų lyderis tiesiog „iškildavo“ per derybas tarp įtakingų partijos veikėjų.
B. Johnsonas, net ir 2019 metais savo partijoje laikytas skaldančia figūra, bet taip pat pajėgiu pritraukti balsų konservatoriams per visuotinius rinkimus, buvo aiškus favoritas pakeisti Th. May.
Tačiau iki tol aiškus favoritas dar niekada nebuvo laimėjęs.
Taip nutiko iš 2016 metais, kai laimėjo Th. May. Tuo metu B. Johnsonas atrodė turintis daugiausiai galimybių, bet patyrė „dūrį peiliu“ iš savo kampanijos partnerio Michaelo Gove'o ir į antrą turą nepateko.
The. May pirmtakas Davidas Cameronas 2005 metais irgi įveikė iš pradžių favoritu laikytą Davidą Davisą.
Parengta pagal BBC inf.
