Irano žiniasklaida praneša apie suimtus užsienio diplomatus

Irano revoliucinė gvardija suėmė kelis užsienio diplomatus, įskaitant britą, kaltindama juos šnipinėjimu, trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Fars“ ir valstybinė televizija.

​Irano revoliucinė gvardija suėmė kelis užsienio diplomatus.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
​Irano revoliucinė gvardija suėmė kelis užsienio diplomatus.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 7, 2022, 7:43 AM

Tačiau Jungtinės Karalystės vyriausybė greitai paneigė, kad kas nors iš jos darbuotojų buvo suimtas, o Irano žiniasklaidos pranešimus pavadino „visiškai neteisingais“.

Apie tai pranešta augant įtampai tarp Teherano ir pasaulio galybių dėl įstrigusių bandymų atgaivinti 2015 metų branduolinį susitarimą ir pastaruoju metu padažnėjus Vakarų šalių piliečių sulaikymams šalyje.

„Revoliucinės gvardijos žvalgybos tarnyba nustatė ir suėmė užsienio ambasadų diplomatus, kurie šnipinėjo Irane“, – sakė „Fars“ ir pridūrė, kad vėliau iš šalies buvo išsiųstas britų diplomatas.

Vis dėlto valstybinė televizija pranešė, kad britas, JK vyriausybės misijos Irane vadovo pavaduotojas Gilesas Whitakeris, buvo išsiųstas tik iš „teritorijos“, kurioje centrinėje Irano dalyje buvo sulaikyti diplomatai.

Valstybinė televizija apkaltino jį „vykdant žvalgybos operacijas“ karinėse teritorijose.

Vaizdo įraše buvo parodytas kažkokiame kambaryje kalbantis vyras, pristatytas kaip G. Whitakeris.

Vienas valstybinės televizijos žurnalistas sakė, kad diplomatas „buvo vienas iš tų, kurie su šeima kaip turistai išvyko į Šahdado dykumą“, turėdamas omenyje centrinėje Irano dalyje esančią vietovę.

„Kaip matyti iš nuotraukų, šis asmuo fotografavo... draudžiamoje teritorijoje, kurioje tuo pat metu vyko karinės pratybos“, – sakė žurnalistas.

Britanijos vyriausybė kategoriškai paneigė šiuos pranešimus.

„Pranešimai apie britų diplomato areštą Irane yra visiškai neteisingi“, – sakė JK užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.

Sulaikytieji paėmė „dirvožemio mėginių“

Kitų suimtų diplomatų skaičius, pilietybė ir sulaikymo data kol kas neaiškūs.

Tačiau valstybinė televizija pareiškė, kad „Izraelis, naudodamasis trečiųjų šalių piliečiais, susijusiais su užsienio šalių ambasadomis, matyt nori pradėti bylą dėl galimo Irano branduolinės programos karinio aspekto“.

Izraelis griežtai nepritaria 2015 metų Irano ir pasaulio galybių branduoliniam susitarimui, nes mano, kad jis kelia grėsmę jo saugumui.

Valstybinė televizija taip pat parodė vyro, kurį įvardijo kaip „Maciejų Walczaką, Lenkijos Mikalojaus Koperniko universiteto mikrobiologijos katedros vedėją“, nuotraukų.

„Šis universitetas yra susijęs su sionistiniu režimu“, – sakė televizija, turėdama omenyje Izraelį.

M. Walczakas, kurio pilietybė nenurodyta, „atvyko į Iraną kartu su trimis kitais asmenimis mokslinių mainų tikslais, tačiau tuo metu, kai buvo atliekami raketų bandymai, jis kaip turistas nuvyko į Šahdado dykumos regioną“, pranešė valstybinė televizija.

Pasak televizijos, jis paėmė uolienų ir dirvožemio mėginių.

Tuo tarpu „Fars“ teigė, kad suimtieji dykumoje ėmė uolienų mėginius „šnipinėjimo“ tikslais.

Valstybinė televizija pristatė kitą vyrą, įvardytą kaip „Ronaldas, Austrijos ambasados patarėjos kultūros klausimais sutuoktinis“, kuris, anot jos, nuvyko į kaimą Damgano rajone į rytus nuo Teherano ir „paėmė uolienų mėginių“.

Be to, jis buvo apkaltintas „filmavęs karinę teritoriją Teherane“, teigė transliuotojas.

Įstrigusios derybos, kiti sulaikymai

Pagal 2015 metais pasirašytą branduolinę sutartį, oficialiai vadinamą Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.

Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.

Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.

Pernai balandį buvo pradėtos derybos dėl JCPOA atgaivinimo. Tačiau šių metų kovą jos įstrigo, nesugebėjus išspręsti Teherano ir Vašingtono nesutarimų.

Praėjusią savaitę Kataras Dohoje surengė netiesiogines Irano ir JAV derybas, kurios buvo dalis pastangų atgaivinti 2015 metų sutartį dėl Teherano branduolinės programos, tačiau po dviejų dienų šios diskusijos baigėsi be jokio proveržio.

Keliolika Vakarų šalių piliečių yra sulaikyti Irane, o aktyvistai teigia, kad tai yra įkaitų paėmimo politika, kuria siekiama iš Vakarų išsireikalauti nuolaidų.

Belgijos parlamentas trečiadienį per pirmąjį svarstymą pritarė prieštaringai vertinamai apsikeitimo kaliniais sutarčiai su Iranu, dėl kurios ratifikavimo dar reikės balsuoti.

Be to, trečiadienį Iranas apkaltino gegužę atostogų metu sulaikytą prancūzų porą tariamu „kenkimu šalies saugumui“, pranešė teisminė institucija.

Prancūzijos vyriausybė pasmerkė jų suėmimą kaip „nepagrįstą“ ir pareikalavo nedelsiant juos paleisti.

Praėjusį mėnesį žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ paragino JK vyriausybę ištirti šešerius metus trukusį dvigubą pilietybę turinčios britės Nazanin Zaghari-Ratcliffe suėmimą Irane kaip „įkaito ėmimo aktą“, taip pat pamėginti patraukti atsakomybėn iraniečių pareigūnus.

43 metų N. Zaghari-Ratcliffe, pirmą kartą sulaikyta Irane 2016 metais, kovą grįžo į Britaniją kartu su kitu JK ir Irano pilietybę turinčiu sulaikytuoju, Anoosheh Ashoori, Londonui sutikus sumokėti seną skolą Teheranui.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.