Toks R. T. Erdogano raginimas nuskambėjo Jungtinių Tautų diplomatams besistengiant rasti būdą išsaugoti sistemą, leidžiančią nuo 2014 metų per Turkiją gabenti pagalbos siuntas karo nuniokotai šaliai.
„R. T. Erdoganas pabrėžė, kad jam svarbu pratęsti tarpvalstybinio mechanizmo Sirijoje galiojimą“, – sakoma prezidento biuro pareiškime, kuris buvo paskelbtas po telefoninių derybų, surengtų sekmadienį pasibaigus šio mechanizmo galiojimui.
Kremlius savo pranešime apie pokalbį neužsiminė apie sienos perėjimo punktą Sirijoje.
Tačiau tekste teigiama, kad abu vadovai aptarė pasirengimą viršūnių susitikimui, kuris bus surengtas „artimiausiu metu“.
R. T. Erdoganas jau ne pirmą mėnesį mėnesius siūlo V. Putinu su juo susitikti, siekdamas padėti sumažinti pasaulinę įtampą, pasiekusią istorines aukštumas prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą.
Turkijos ir Sirijos siena ties Bab al Havos perėja yra vienintelė vieta, per kurią JT įmanoma pristatyti pagalbą civiliams gyventojams, nekeliaujant per Sirijos vyriausybės pajėgų kontroliuojamas teritorijas.
Rusija, pasinaudojusi savo veto teise JT Saugumo Taryboje, atmetė Vakarų siūlymą palikti pasienio perėją atvirą dar vienerius metus.
Vakarų galybės priešinasi lygiagrečiam Rusijos siūlymui pratęsti šio mechanizmo galiojimą tik dar šešiais mėnesiais, paliekant atnaujinimo galimybę kitų metų sausį.
Anksčiau Saugumo Taryba pratęsdavo mechanizmo galiojimą tik jam pasibaigus.
Ukrainietiškų grūdų koridoriai
Pasak diplomatinių šaltinių, naujas balsavimas pirmadienį atrodė mažai tikėtinas, nes taip ir nebuvo išspręsti nesutarimai dėl pratęsimo laikotarpio.
Kai kurie šaltiniai tebesivylė, kad balsavimas galėtų įvykti antradienį arba vėliau šią savaitę.
Kremlius neužsiminė apie JT diskusijas ir vietoje to pabrėžė, kad svarbu palaikyti vadinamąjį Astanos procesą dėl taikos Sirijoje. Jame, be Rusijos ir Turkijos, dalyvauja ir Iranas.
R. T. Erdoganas stengiasi nuraminti įtampą, pasinaudodamas savo gerais darbiniais santykiais tiek su V. Putinu, tiek su Vakarų remiamais lyderiais Kyjive.
Turkijos prezidento biuras pranešė, kad R. T. Erdoganas taip pat paragino Rusijos kolegą „imtis veiksmų“ dėl JT siūlymo atnaujinti įstrigusį ukrainietiškų grūdų eksportą per Juodąją jūrą.
JT pateikė planą, pagal kurį aplink žinomas užminuotas akvatorijas būtų atverti saugūs koridoriai.
Ši iniciatyva sulaukė tik nedidelės Maskvos ir Kyjivo paramos.
Ukraina kaltina Rusiją vagiant jos grūdus ir prisidedant prie pasaulinio maisto stygiaus, kilusį dėl grūdų eksporto iš užpultos šalies uostų blokavimo.
Tačiau Maskva tvirtina „nacionalizavusi“ Ukrainos valstybinį turtą ir perkanti grūdus iš vietos ūkininkų.
Kremlius neužsiminė apie jokią konkrečią pažangą per derybas dėl šios produkcijos išgabenimo.
V. Putinas ir R. T. Erdoganas „apsikeitė nuomonėmis apie padėtį aplink Ukrainą, taip pat apie pastangas užtikrinti Juodosios jūros laivybos saugumą bei grūdų eksportą į pasaulio rinkas“, pranešė Kremlius.
