Kai vasario 24 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariuomenei įsiveržti į Ukrainą, Vitalijus Kimas dar miegojo lovoje.
„Kažką sapnavau, bet neprisimenu ką, o kai pabudau, visi puolė į paniką, – pasakojo 41 metų V. Kimas, pramoninio Mykolajivo regiono gubernatorius. – Buvo baisu. Žmonės manęs klausinėjo, ką dabar daryti“.
Praėjus kelioms beprotiškoms valandoms po to, kai Rusijos raketa pataikė į vietos oro uostą, esantį maždaug už 15 kilometrų nuo jo biuro, V.Kimas, sėkmingai dirbęs programuotoju, jau buvo apsirengęs kariniais drabužiais ir pasirengęs eiti į karą.
Nuo tos akimirkos Mykolajivo regioną kasdien pasiekdavo raketų smūgiai. Tačiau kol Maskvos kariuomenė judėjo link Ukrainos miestų, su kiekvienu sprogimu V.Kimas vis labiau populiarėjo dėl savo pokštų.
Jo tyčiojimasis iš Rusijos pajėgų, skelbiamas kasdienėse vaizdo žinutėse „Telegramoje“ ir socialiniuose kanaluose, net kai priešas buvo pavojingai priartėjęs prie miesto, plito ir virto memais.
Jo veidas, atspausdintas ant marškinėlių, greitai tapo šalies pasipriešinimo okuopantų valstybei simboliu.
„Kažkodėl anekdotai yra strateginiai, – sakė jis interviu laikraščiui „Observer“. – Jie naudingi civiliams ir kariškiams. Šiais juokeliais bandau parodyti, kad Rusijos kariuomenę sudaro paprasti žmonės, kurie daro klaidų.“
Nuo pat pirmos dienos Ukrainos pietinėje dalyje esantis Mykolajivas tapo pagrindiniu rusų taikiniu siekiant tikslo aneksuoti šalies Juodosios jūros pakrantę. Kovo mėnesį Maskva praktiškai apsupo miestą ir jo uostą prie Bugos upės. Okupantų pajėgos užėmė Mykolajivo oro uostą ir artėjo iš šiaurės rytų, o gyventojai, ruošdamiesi gatvių kovoms, krovė padangas ir gamino molotovo kokteilius.
Vieną dieną, kai Rusijos artilerija apšaudė miestą raketomis ir senomis sovietinėmis raketomis, V.Kimas savo „Telegram“ kanale paskelbė nuotrauką, kurioje buvo matyti 1957 m. sukurtos pasenusios priešlėktuvinės raketų sistemos „Krug“ sudedamoji dalis, kurią rado gelbėtojai.
Po nuotrauka jis pridūrė: „Nesu ginklų ekspertas, bet jaučiu, kad netrukus jie pradės į mus mėtyti balalaikas“, turėdamas omenyje tipišką rusišką styginį muzikos instrumentą.
Kai jau atrodė, kad miestas atiteksrusams, V.Kimas, norėdamas įkvėpti gyventojams ramybę, paskelbė nuotrauką, kurioje užfiksuotas savo biure, ant stalo padėjęs kojas, apsimovęs ryškias kojines. Ši nuotrauka iškart tapo virusine, o jos suklastota versija, kurioje V.Kimas sėdi su kojomis ant įspūdingai ilgo V. Putino stalo, tapo dar populiaresnė.
V.Kimo gebėjimas juokauti siaubo ir baimės akivaizdoje prisidėjo prie ukrainiečių nuraminimo ir jų nevilties sumažinimo. Keistas posūkis – jo būdą susidoroti su tokia trauma galima prilyginti rusų revoliucionieriui anarchistui Michailui Aleksandrovičiui Bakuninui priskiriama fraze: „Juokas jus visus palaidos“.
„Prasidėjus karui nebuvo sunku suvienyti ukrainiečius. Jie tai padarė per vieną dieną, – prisiminė V.Kimas. – Tai buvo taip paprasta. Nes jų akimis, Rusija nėra tik kariuomenė, tai tikras blogis, naikinantis viską savo kelyje. Jie prievartauja, žudo ir grobia žmones. Buvo taip lengva susivienyti, kad galėtume su jais kovoti. Visą savo istoriją mes kovojome už savo nepriklausomybę. Dabar kova už laisvę yra mūsų DNR.“
Iš tiesų Mykolajivo gyventojai sugebėjo kovoti su rusais ir tapo viena drąsiausių tvirtovių pietiniame fronte, nepaisant to, kad, kai kurių manymu, joje gyveno daug prorusiškai nusiteikusių žmonių.
„Tai netiesa, – atsakė Kimas. – Ten negalėjo būti jokių prorusiškų gyventojų. Kas palaikytų šalį, kuri nėra demokratinė? Čia buvo daug prosovietinių tipų.“
Mykolajivas sumokėjo didelę kainą už penkis mėnesius trukusį karą ir pasipriešinimą.
Daug jo gyventojų žuvo, apie 40 proc. gyventojų pabėgo, todėl miestas tapo beveik miestu vaiduokliu.
Daugiau nei mėnesį mieste nebuvo vandens, nes buvo sugadintas vamzdynas. Griūvančiame 200 metų senumo teatre ir koncertų salėje įkurtas humanitarinės pagalbos punktas, kuriame galima gauti drabužių, avalynės ir vaistų.
Miestą kasdien drebina raketos. Tuo metu, kai „The Observer“ kalbėjosi su Kimu, dangų perskrodė dvi Rusijos sparnuotosios raketos.
„Sveiki atvykę į Mykolajivą, – pasakė besišypsantis kareivis. – Rusai šiandien iš tikrųjų vėluoja.“
Rusams užėmus beveik visą Luhansko sritį, kuri kartu su Donecku sudaro rytinį Donbasą, Mykolajivo vietos valdžia ruošiasi suintensyvėjusiems išpuoliams.
„Mūšis dėl Ukrainos pietų vis dar priešakyje, ir tai neišvengiama“, – sakė Ukrainos parlamento narys, specialiųjų pajėgų vadas Romanas Kostenka, kuris pirmąją karo dieną kostiumą ir kaklaraištį iškeitė į uniformą ir nuskubėjo į Mykolajivo fronto liniją.
Mykolajivą, kuris ribojasi su gyvybiškai svarbiu Juodosios jūros Odesos uostu, Maskva laiko strateginiu taikiniu siekiant savo tikslo – aneksuoti Ukrainos Juodosios jūros pakrantę ir paversti Ukrainą sausumos neturinčia šalimi.
„Pagrindinis Kremliaus tikslas – užvaldyti pietus ir rytus ir grąžinti Ukrainą į savo įtakos sferą, – sakė R.Kostenka. – Tačiau mes jiems neleidome, todėl jie turėjo pakeisti savo planus ir sutelkti pagrindines pajėgas rytuose. Jų tikslas – atimti iš mūsų jūrą. Jie paskelbė, kad tai yra jų „vietinės teritorijos“. Jie bandys pasiekti Padniestrės sieną, nes Rusija sukūrė daugybę tų kvazirespublikų, tokių kaip DNR, LNR, Abchazija, Pietų Osetija ir Padniestrė. Jie bando jas sujungti.
„Tačiau esmė ta, kad šis žiaurus karas susijęs net ne su laikinu teritorijų praradimu. Tai apie tai, kad žudomi mūsų žmonės, moterys, vaikai. Paklauskite Vitalijaus Kimo – jis jums parodys, ką Rusija padarė su vyriausybės pastatu“, – kalbėjo karys.
Kovo 29 d. Rusijos sparnuotoji raketa pataikė į Mykolajivo srities administracijos centrą, palikdama dešimtis žmonių po griuvėsiais. Per šį išpuolį žuvo 38 žmonės. Būtent čia, šalia apgadinto pastato, V. Kimas susitinka su žurnalistais duoti interviu.
Raketa čia paliko didžiulę skylę, o biuro baldai matomi nuskrieję už kelių metrų, vidaus sienos ir šimtai dokumentų vis dar sutepti krauju.
Rusijos pajėgos, prieš taikydamosi į objektą, palaukė, kol žmonės ryte atvyks į darbą. V.Kimas taip pat turėjo ten būti, bet tą rytą pramiegojo.
Ukrainietis didžiąją savo gyvenimo dalį praktikavo Tekvondo.
„Tekvondo – tai disciplina ir tikslų siekimas, – sakė jis. – Šią sistemą galima taikyti ir kasdieniame gyvenime, ir kare“.
Prieš nušalinant jį nuo Tarptautinės dziudo federacijos garbės prezidento pareigų, V.Putinas – turintis juodąjį dziudo diržą – buvo knygos „Judo: istorija, teorija, praktika“ bendraautoris.
Daugelis ukrainiečių ir Kimo gerbėjų svarsto, kas nugalėtų jųdviejų kovos menų mūšyje.
„Niekada apie tai negalvojau“, – šypsodamasis sakė Kimas.
Paskui, pirštu rodydamas į Rusijos karių sugriauto vyriausybės pastato skeletą, pridūrė: „Bet žiūrėdamas į tai, ką jis mums padarė, aš nekovočiau su juo ringe. Aš tiesiog paimčiau pistoletą ir jį nušaučiau.“
Parengta pagal „Observer“ ir „The Guardian“ inf.
