Bendras sėkmingų, sutrukdytų ir nesėkmingų atakų skaičius 2021 m. buvo 15 – gerokai mažiau nei 57 užpernai, teigiama Europolo metinėje ataskaitoje. Taip yra dėl pastebimai sumažėjusio kairiųjų rengiamų atakų skaičiaus, sakė Hagoje įsikūrusi agentūra. Tačiau Rusijos invazija į Ukrainą ir COVID-19 pandemijos poveikis kelia grėsmę saugumui ateinančiais metais, priduriama dokumente.
„Ataskaitos išvados patvirtina, kad terorizmas tebėra realus ir esamas pavojus ES“, – sakoma Europolo vadovės Catherine De Bolle pareiškime. „Geopolitinės suirutės metu ES labiau nei bet kada turi toliau taikyti kovos su terorizmu priemones“, – pridūrė ji. „Nėra jokių abejonių, kad geopolitiniai pokyčiai ir Rusijos agresijos karo Ukrainoje padariniai turės ilgalaikį poveikį ES saugumui“, – pranešime cituojama C. De Bolle.
Karas jau pritraukė keletą radikalizuotų asmenų iš valstybių narių, stojusių į kovą abiejų kariaujančių šalių pusėje, sakė ji. Pasak C. De Bolle, konfliktas greičiausiai paskatins smurtines ekstremistų reakcijas ir juos patrauks, ypač internete. Europos valstybės turėjo pasimokyti iš praeities pamokų, kai užsienio kovotojai grįžo iš mūšio laukų Artimuosiuose Rytuose, sakė C. De Bolle.
Savo ruožtu COVID-19 pandemija padarė jaunimą ir nepilnamečius ypač pažeidžiamus radikalėjimui dėl socialinės izoliacijos ir internete praleisto laiko, pranešė Europolas. Kai kuriose valstybėse narėse antikovidinis ir antivyriausybinis ekstremizmas pasireiškia atvirais grasinimais, neapykantą kurstančia kalba internete bei naudojant smurtą.
2021 m. ES buvo sulaikyti 388 įtariamieji dėl nusikaltimų, susijusių su terorizmu. Daugiau nei du trečdaliai – 260 areštų – sekė po tyrimų dėl pažeidimų, susijusių su džihadistų terorizmu Austrijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje, pranešė Europolas.
