Liepsnos apėmė įstaigos valgyklą, o netrukus gaisras pasiglemžė ir bendrabutį bei administracijos pastatus. Per stebuklą buvo sužeisti tik trys žmonės.
Tačiau tai naujausias iš daugybės mirtinų išpuolių, per kuriuos pažeidžiamiausi Ukrainos gyventojai pateko į žiaurų, nuo jų nė kiek nepriklausantį konfliktą.
Europos Sąjungos (ES) neįgaliųjų organizacijos „Inclusion Europe“ duomenimis, prieš Rusijos invaziją Ukrainoje gyveno apie 2,7 mln. žmonių, turinčių vienokią ar kitokią fizinę ar protinę negalią.
Smurtas ir destrukcija, prasidėję po to, kai Rusijos tankai kirto Ukrainos sieną, tik dar labiau pablogino šių vyrų, moterų ir vaikų padėtį, kuri ir taip buvo apibūdinta kaip „siaubinga“.
„Žmonės su negalia patyrė spaudimą dar prieš karą, jie ilgą laiką buvo stigmatizuojami, buvo izoliuoti ir susidūrė su kliūtimis gauti bendruomenės paramą“, – teigė „Inclusion Europe“.
Negali išvykti
Nors tikslią statistiką gauti sudėtinga, daugelis Ukrainos neįgaliųjų, ypač turinčių sunkiausią negalią, negali pabėgti nuo karo, todėl stengiasi rasti saugų prieglobstį šalies viduje.
Pasak Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrėjos Karolinos Kozik, viena iš priežasčių yra ta, kad daugeliui neįgaliųjų reikia specialių automobilių ar greitosios pagalbos automobilių, kurie juos nugabentų į saugią vietą, tačiau karo zonoje tokios transporto priemonės nėra lengvai prieinamos.
Ji teigė, kad jos organizacija yra labai susirūpinusi dėl dešimčių tūkstančių neįgaliųjų, gyvenančių globos įstaigose, pavyzdžiui, vaikų namuose ar globos namuose, likimo.
„Žmonės, gyvenantys šiose įstaigose, iš tiesų yra atskirti nuo savo bendruomenės, jie iš tikrųjų gyvena už uždarų durų, – sakė ji. – Jie rimtai rizikuoja būti palikti už borto.“
Liepą pasirodė filmuota medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip neįgalūs vaikai gyvena skurdžiomis, nežmoniškomis sąlygomis, kai kurie iš jų surišti ir suvaržyti, prižiūrimi bejėgių darbuotojų, kurie negali jų evakuoti.
Ukrainos neįgaliųjų labdaros organizacijos „Fight for Right“ atstovė Julija Sačiuk teigia, kad prieš prasidedant karui į Ukrainos neįgaliųjų evakuacijos planus nebuvo atsižvelgta.
„Tiek nacionalinės, tiek vietos valdžios institucijos, planuodamos evakuacijos kelius ir evakuacijos koridorius, neskyrė pakankamai dėmesio neįgaliųjų poreikiams“, – sakė ji naujienų portalui „Euronews“ ir pridūrė, kad jos organizacija padėjo neįgaliesiems evakuotis ir teikti medicinines paslaugas „be jokios paramos“.
Ukrainos ministrų kabinetas teigia pratęsęs visas socialines išmokas, įskaitant neįgalumo ir slaugos pašalpas sutrikusio intelekto asmenims, ir koordinavo ministerijų pastangas evakuoti šiuos asmenis, įskaitant apgyvendintus internatinėse mokyklose, psichoneurologinėse ir kitose įstaigose.
„Jiems gali būti sunku suprasti, kas vyksta“
Neįgalieji ir pagyvenę žmonės susiduria su rimtais pavojais bet kokio ginkluoto konflikto metu, ir Ukraina nėra išimtis.
K.Kozik sako, kad kai smurtas prasideda prie jų namų slenksčio, fizinę negalią turintys žmonės, ypač besinaudojantys neįgaliųjų vežimėliais, gali nesugebėti pabėgti ar patekti į bombų slėptuves, o klausos sutrikimų turintys žmonės negali įsiklausyti į įspėjamąsias sirenas, kai prasideda apšaudymas.
Net jei fizinę ar protinę negalią turintys žmonės išvengia tiesioginių konflikto smūgių, jie retai išvengia karo padarinių.
„Bet kokio konflikto poveikis psichinei sveikatai yra didžiulis, – sakė K.Kozik. – Žmonėms su negalia jis gali sukelti dar daugiau traumų ir psichologinių kančių.“
„Pavyzdžiui, kai kuriems intelekto negalią turintiems žmonėms gali būti sunku suprasti, kas vyksta, o bet kokie pokyčiai jų kasdieniame gyvenime gali turėti didžiulį poveikį psichikos sveikatai ir gerovei“, – pridūrė ji.
Kovo 1 d. sviedinys pataikė į Vladimiro Korolenko aklųjų vaikų internatinę mokyklą Charkove, antrame pagal dydį Ukrainos mieste šiaurės rytuose.
„Visur skraidė stiklo šukės, vaikai krito ant grindų, jie buvo išsigandę“, – pasakojo Valentina Butenko, grupės „Teisė rinktis“, dirbančios su neįgaliaisiais ukrainiečiais, direktorė.
„Viena mergaitė buvo sužeista, o mokyklos direktoriui stiklo šukės sužeidė galvą. Nuo to laiko visi mokyklos vaikai buvo evakuoti“, – pridūrė.
Dėl savo sveikatos būklės neįgalieji karo metu sunkiai gauna gyvybiškai svarbias paslaugas ir humanitarinę pagalbą, nors tiek Ukraina, tiek Rusija pagal tarptautinę teisę privalo užtikrinti jų saugumą.
Pasak organizacijos „Inclusion Europe“, dažniausiai negalią turintys žmonės „tiesiog lieka savo namuose ir tikisi geriausio“, todėl jais rūpintis tenka jų šeimoms, ypač motinoms.
„Deja, kad ir kaip baisiai tai skambėtų, tokiose situacijose žmonės su negalia dažnai yra antraeilis dalykas. Jie yra marginalizuota grupė, net kai nevyksta karas“, – sakė K.Kozik.
„Tai humanitarinė krizė kitoje krizėje“, – pridūrė ji.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
