Ukrainos siekis bendradarbiauti su Kremliaus naratyvą kartojančiu Pekinu – įmanomas?

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui vis dar nepavyko užmegzti tiesioginio ryšio su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu nuo vasario mėnesio, kai Rusija įsiveržė į jo šalį.

​Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui vis dar nepavyko užmegzti tiesioginio ryšio su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu nuo vasario mėn., kai Rusija įsiveržė į jo šalį.​<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
​Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui vis dar nepavyko užmegzti tiesioginio ryšio su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu nuo vasario mėn., kai Rusija įsiveržė į jo šalį.​<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Xi Jinpingas ir Vladimiras Putinas.<br>www.commons.wikimedia.org nuotr.
Xi Jinpingas ir Vladimiras Putinas.<br>www.commons.wikimedia.org nuotr.
Rusija ir Kinija.<br>123rf nuotr.
Rusija ir Kinija.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Aug 12, 2022, 10:20 PM

Tačiau tai nesutrukdė V.Zelenskiui raginti Kinijos prezidentą pasinaudoti Pekino politine ir ekonomine įtaka Maskvai ir padėti užbaigti pusmetį trukusį karą Ukrainoje.

„Norėčiau pasikalbėti tiesiogiai. Su Xi Jinpingu prieš metus turėjau vieną pokalbį, – rugpjūčio 4 d. Honkonge leidžiamam laikraščiui „South China Morning Post“ sakė V.Zelenskis. – Nuo plataus masto agresijos pradžios vasario 24 d. mes oficialiai kreipėmės į Kiniją dėl pokalbio, bet kol kas dėl jo susitarti nepavyko. Tikrai manau, kad jis būtų naudingas.“

Kinija įrodė esanti svarbiausia Rusijos partnerė nuo jos įsiveržimo į Ukrainą, o Pekinas atsisakė pasmerkti Maskvos veiksmus, įskaitant įtariamus karo nusikaltimus. Pekinas taip pat pakartojo Kremliaus naratyvą, kad karas yra „speciali karinė operacija“, kurią išprovokavo nekontroliuojama NATO plėtra.

Nepaisant to, V.Zelenskis teigė vis dar tikintis, jog Kinija galėtų pasinaudoti savo įtaka Rusijai ir siekti karo pabaigos derybiniu keliu.

„Tai labai galinga valstybė. Tai galinga ekonomika.... Taigi ji gali daryti politinę bei ekonominę įtaką Rusijai, – sakė jis. – Be to, Kinija yra nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė“.

V.Zelenskio komentarai yra dalis diplomatinės strategijos, kurios Kijevas ėmėsi nuo pat karo pradžios ir kuri iki šiol nedavė rezultatų. Analitikai teigia, kad tai rodo nesuderinamumą tarp to, kaip Ukrainos vyriausybė vertina Kiniją, ir vis labiau neigiamo požiūrio Ukrainos politikos ekspertų bendruomenėje.

„Jei V.Zelenskis kreipiasi per Kinijos žiniasklaidą, tai reiškia, kad diplomatiniai metodai greičiausiai neveikia ir galbūt net gali būti prastesni, nei atrodo, – sakė Kijeve įsikūrusio Kariuomenės, konversijos ir nusiginklavimo studijų centro atstovas Jurijus Poita. – Vyriausybės santykiai su Pekinu greičiausiai įšaldyti, o Ukrainos ekspertų bendruomenėje didėja skepticizmas, kadangi dabar Kinija dažniausiai matoma kaip šalis tyliai pritarianti ir net siūlanti paramą Rusijos karui.“

Kinija ir karas Ukrainoje

Karo metu Kinija tapo stipriu Rusijos dezinformacijos ir propagandos kanalu, o Pekino pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida perėmė Maskvos pateiktą invazijos pateisinimą ir dažnai perteikdavo melagingus teiginius apie įvykius, ignoruodama Kijevo komentarus.

Viena iš nedaugelio išimčių buvo balandžio 30 d. Kinijos valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ interviu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba. Interviu metu D.Kuleba gavo erdvės kritikuoti Rusiją ir raginti Kiniją atlikti svarbesnį vaidmenį, kad Maskva sėstų prie derybų stalo, įspėdamas apie tarptautinius karo tęsimo padarinius.

„Šis karas neatitinka Kinijos interesų. Pasaulinė maisto krizė ir ekonominės problemos kels rimtą grėsmę Kinijos ekonomikai“, – sakė jis.

D.Kuleba dėl karo eigos kalbėjosi su savo kolega iš Kinijos Wang Yi, o Xi Jinpingas išreiškė susirūpinimą dėl didėjančių kovų aukų. Tačiau Pekinas susilaikė nuo kritikos Maskvai ir laikėsi nuoseklios pozicijos, kad NATO – ir ypač Jungtinės Valstijos – yra kaltos dėl to, kad išprovokavo Rusiją pulti savo kaimynę.

Vasario pradžioje Xi Jinpingas ir Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas pasirašė partnerystės „be jokių apribojimų“ sutartį tarp abiejų šalių. Nors Pekinas kruopščiai reguliavo savo išorinę paramą konflikto metu, jis taip pat teikė finansinę paramą Rusijai, tęsdamas prekybą, ir diplomatiškai palaikė Maskvą tarptautinėse organizacijose, pavyzdžiui, Jungtinėse Tautose.

Prieš karą Ukraina siekė užmegzti glaudžius ekonominius ryšius su Pekinu, nes perorientavo savo ekonomiką nuo Rusijos ir siekė atsverti, jos nuomone, pernelyg didelę priklausomybę nuo Vakarų paramos. 2013 m. Xi Jingpingas ir tuometinis Prezidentas Viktoras Janukovyčius pasirašė susitarimą, pagal kurį Kinija gintų Ukrainą branduolinės atakos atveju; šis susitarimas po Rusijos invazijos sulaukė naujo dėmesio.

2021 m. santykiai buvo įtempti, kai Ukraina neleido Kinijos investuotojams įsigyti Ukrainos aviacijos ir kosmoso bendrovės „Motor Sich“, kaip teigiama, dėl Vašingtono lobizmo, siekiančio užkirsti kelią Kinijai įsigyti vertingų Ukrainos įmonės karinių technologijų.

Tais pačiais metais Ukraina nusileido Kinijos spaudimui išbraukti savo pavadinimą iš tarptautinio dokumento apie žmogaus teisių pažeidimus prieš uigūrus ir kitas musulmonų mažumas Kinijos vakariniame Sindziango regione. Pekinas grasino apriboti prekybą ir neleisti Kijevui įsigyti COVID-19 vakcinų.

Ukrainos analitikas J.Poita teigia, kad nepaisant to, jog Pekinas iki šiol nenorėjo atsiskirti nuo Maskvos, kai kurie pareigūnai Kijeve vis dar tiki, kad Ukrainos ryšiai su Kinija gali duoti vaisių.

„Net ir turint visus dvišalius Ukrainos ir Kinijos dokumentus, atrodo, kad ši partnerystė žlugo, – sakė J.Poita. – Dabar geriausia Ukrainos viltis yra tik ta, kad Kinija neteiks karinės ar kitokios tiesioginės pagalbos Rusijai“.

Pekino ir Maskvos ryšiai

Pasak Bonny Lin ir Jude Blanchette iš Strateginių ir tarptautinių studijų centro, karas Ukrainoje taip pat pakeitė Pekino ir Maskvos požiūrį į vienas kitą bei į Vakarus. Neseniai žurnale „Foreign Affairs“ išspausdintame straipsnyje jie teigė, kad dėl įvykių Ukrainoje Kinija gali imtis agresyvesnės užsienio politikos.

„Paskutinis Kinijos užsienio politikos permąstymo komponentas yra susijęs su karine jėga. Pekinas mano, kad Vakarai nesugeba suprasti ar palaikyti, jų nuomone, teisėtų Rusijos saugumo problemų, – rašė B.Lin ir J.Blanchette. – Kinija neturi pagrindo manyti, kad JAV ir jų sąjungininkės kitaip vertins Kinijos susirūpinimą. Kadangi diplomatija neefektyvi, Kinijai gali tekti panaudoti jėgą, siekiant pademonstruoti savo ryžtingumą.“

Po rugpjūčio 3 d. JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizito Taivane, Kinija aplink ginčo centre esančią teritoriją paleido kelias raketas ir surengė intensyvias karines pratybas.

Reaguodamas į didėjančią įtampą, Kremlius tvirtai parėmė Kiniją ir jos teisę rengti pratybas prie Taivano krantų. Maskva taip pat kaltino Vašingtoną kurstant krizę regione.

Vokietijos Maršalo fondo „Aljansas demokratijai užtikrinti“ atliktas tyrimas parodė, kad N.Pelosi kelionė tapo Rusijos propagandos dėmesio centru. Per 48 valandas, kai vyko jos vizitas, Taivanas aplenkė Ukrainą ir tapo antrąja labiausiai Rusijos pareigūnų ir valstybinės žiniasklaidos minima šalimi socialiniame tinkle „Twitter“, nusileisdamas tik pačiai Rusijai.

„Rusijos propaganda pasinaudojo N.Pelosi kelione, kad pavaizduotų JAV kaip agresyvią ir neapgalvotą jėgą, o Kiniją pavaizdavo kaip auką, kuri pagrįstai gina savo interesus“, – teigė Demokratijos saugumo aljanso analitikas Joseph Bodnaras.

Ukrainai padidėjusi įtampa dėl Taivano – ir tarp Kinijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų – rodo mažėjančią tikimybę, jog Pekinas norės pasinaudoti savo įtaka, siekiant paspausti Rusiją ar atsižvelgti į Ukrainos interesus, sako J.Poita.

„Ši didėjanti konkurencija reiškia, kad Rusija yra per daug svarbi, kad Kinija kol kas jos atsisakytų, – sakė jis. – Galbūt Ukrainai atėjo laikas plačiau diskutuoti apie Kiniją ir sugriauti tas iliuzijas apie ją, kurios, atrodo, vis dar egzistuoja.“

Parengta pagal „Radio Free Europe/Radio Liberty“ inf.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kaip atrodo paskutinė „referendumų“ diena?