Kaip teigiama projekto „FreeDom“ straipsnyje, iš tiesų Krymo deokupacija jau prasidėjo. Agresorės šalies 43-iasis naikintuvų aviacijos pulkas buvo dislokuotas Novofedorivkoje ir bombardavo taikius Ukrainos miestus. Jį sudarė naikintuvai Su-30SM, Su-33 ir bombonešiai Su-24M.
„Šis aerodromas pirmiausia buvo naudojamas smūgiams Chersono ir Zaporožės regionuose“, – sakė „Informacinio pasipriešinimo“ grupės karinis ir politinis stebėtojas Aleksandras Kovalenko.
Ekspertai bombardavimus Kryme laiko lūžio tašku Rusijos kare prieš Ukrainą.
„Rusijos Federacijos kariniai objektai Kryme yra pažeidžiami ir to nuslėpti nebeįmanoma“, – sakė Pavelas Lakijčiukas, Globalistinio centro „Strategija XXI“ saugumo programų vadovas.
Tačiau Kremliaus propagandistai suskubo viską vėl nurašyti neatsargumui. Rusijos gynybos ministerija patikino, kad jokia įranga nebuvo sugadinta per antradienį nugriaudėjusius sprogimus. Tiesą sakant, melą išduoda įvykio mastas – už kilometro nuo sprogimų neliko nė vieno namo lango, taip pat „Maxar Technolgies“ palydovinės nuotraukos atskleidė sprogimo pasekmes.
Rugpjūčio 10 d. Ukrainos pusė patvirtino, kad vienu smūgiu buvo sunaikinti devyni priešo lėktuvai. Tačiau Ukraina neigia, kad smogė pačiai Rusijos bazei. Ukrainos gynybos ministerija sarkastiškai primena jiems „draudimą rūkyti tam neskirtose vietose“. Vis dėlto manoma, kad galingi antradienio sprogimai Sakų aviacijos bazėje aneksuotame Kryme yra ukrainiečių atakos rezultatas.
Bet kokiu atveju karo analitikai atsargiai sutinka, kad sprogimai Novofedorivkoje nebuvo atsitiktinumas. Tai, kad sprogimai vienu metu įvyko dviejose skirtingose vietose bei palydovinės nuotraukos paneigia oficialią Rusijos versiją apie atsitiktinį gaisrą.
Kai kurie analitikai teigia, kad ataką prieš okupantų aerodromą Novofedorivkoje įvykdė ATAKMS. Tačiau kiti šią informaciją neigia, teigdami, kad tai galėjo būti Ukrainos raketų sistema „Grom-2“, kurios veikimo nuotolis siekia iki 280 km.
„Bellingcat“ steigėjas Eliotas Higginsas, nuotrauka pasidalinęs savo „twitter“ paskyroje, pažymi, kad rugpjūčio 10 dieną darytoje nuotraukoje matomi didžiuliai po sprogimų likę krateriai, išdegę žemės plotai, daug sunaikintų lėktuvų ir pastatų.
„Panašu į tiesioginį puolimą iš kairės, tad, kad ir kas tai buvo, buvo gana tikslu“, – parašė jis.
E. Higginsas pažymi, kad, sprendžiant iš palydovinių nuotraukų, galima daryti išvadą, kad aviacijos bazėje kilo didžiulis gaisras. Teritorijoje jis pastebėjo sprogimų padarytus mažiausiai tris kraterius, įtariama, kad tose vietose galėjo būti saugyklos.
Tyrėjas mano, kad, pataikius į lėktuvus ir šaudmenis prasidėjo gaisras, o liepsnos išplito po visą bazę.
E. Higginsas „Twitter“ teigia, kad krateriai galėjo atsirasti po taiklių ilgo nuotolio sviedinių smūgių.
Krymo uostamiestyje Sevastopolyje veikiantis Rusijos Juodosios jūros laivyno štabas praeitą mėnesį buvo atakuotas nedidelį sprogstamąjį užtaisą skraidinusio drono. Tad kai kurie ekspertai ir šįkart mano, kad ataka galėjo būti atlikta pasitelkiant dronus.
„Neatmetu ir kito, dar fantastiškesnio scenarijaus, t. y. „Grom-2“ naudojimo. Tai operatyvinė-taktinė raketų sistema, kuri jau ilgą laiką kuriama Ukrainoje, investuojant Saudo Arabijai“, – sako karinis ekspertas Aleksandras Kovalenko.
Ukrainiečiai galėjo susprogdinti Rusijos bazę modifikuotu „Neptūnu“, kuris jau panaudotas kreiserio „Moskva“ atveju. Tačiau dabar nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šią hipotezę.
Kad ir kaip būtų, šis smūgis Kryme esančiai bazei yra asmeninis smūgis Putinui į veidą.
„Oro pajėgų bazės Sakuose sunaikinimas yra baisus smūgis Putino psichikai ir jo Rusijos įvaizdžiui“, – sako politikos analitikas Viktoras Neboženko.
Rugpjūčio 9 d. Rusijos okupuotame Kryme, netoli Novofedorovkos kaimo esančioje Sakų oro pajėgų bazės teritorijoje įvyko keli sprogimai ir kilo gaisras.
Parengta pagal UNIAN inf.
