Karas dar labiau paaštrino krizę, kurią ir taip jau sustiprino klimato kaita, didėjančios pragyvenimo išlaidos ir trąšų kainų šuolis, sukėlęs didžiausią pasaulinę maisto krizę per pastaruosius dešimtmečius. Jungtinių Tautų pastangomis pasiekto susitarimo vėl atverti Juodąją jūrą maisto laivams gali nepakakti, siekiant padėti milijonams žmonių, kovojančių dėl maisto Afrikoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose.
„Šiame sektoriuje dirbu jau daugiau kaip 15 metų ir man tai yra pati didžiausia krizė, kokią esame matę“, – sakė Carin Smaller, Šambos analitinio centro, siekiančio įveikti pasaulinį badą, vykdančioji direktorė.
Humanitarinės organizacijos stengiasi pasiruošti dar didesniam bado lygiui, nes jos susiduria su 14 mlrd. eurų metiniu išlaidų maisto saugumui trūkumu, teigiama analitinio centro „Ceres 2030“ 2020 m. ataskaitoje.
Rusijos karas Ukrainoje smarkiai sukrėtė pasaulines maisto rinkas ir privertė humanitarines organizacijas mažinti maisto davinius tokiose šalyse kaip Jemenas. Trisdešimt šešios šalys yra priklausomos nuo Ukrainos ir Rusijos, iš kurių importuojama daugiau nei pusė kviečių.
Speciali JT krizių darbo grupė stebi daugiau kaip 60 šalių, kurios susiduria su sunkumais atsiskaitydamos už importuojamus maisto produktus. Didelės energijos kainos ir nepastovumas maisto rinkose dar labiau spaudžia pinigų stokojančias besivystančias šalis.
Kadangi pasaulyje daugėja badaujančių žmonių, JT tikslas iki dešimtmečio pabaigos panaikinti badą atrodo tolimesnis nei bet kada anksčiau.
Somalio pusiasalį apėmusi sausra per ateinančius šešis mėnesius Kenijoje, Etiopijoje ir Somalyje sukėlė maisto stygių maždaug 26 mln. žmonių. Jau nugaišo daugiau kaip 7 mln. gyvulių. Visoje Rytų Afrikoje apie 50 mln. žmonių susiduria su dideliu maisto trūkumu.
Norvegijos pabėgėlių tarybos generalinis sekretorius Janas Egelandas „Twitter“ rašė: „Somalio pusiasalio regionui gresia siaubingas badas, kuris buvo visiškai išvengiamas. Tai didžiulė krizė, apie kurią niekas nekalba".
Libane, kuris taip pat yra didelis rusiškų ir ukrainietiškų kviečių importuotojas, reali maisto produktų infliacija siekė 122 proc. Pasaulio banko duomenimis, beveik visose mažų ir vidutinių pajamų šalyse vidaus maisto kainų infliacija yra didelė.
Tai reiškia, kad žmonėms sunku įpirkti maistą net tose vietose, kur jo netrūksta. Žmonės visur – nuo Peru iki Burundžio – už būtiniausius produktus moka daugiau. Pasaulinės maisto programos duomenimis, dėl maisto krizės 46 šalyse gali kilti badas arba „į badą panašios sąlygos“, o tai reiškia, kad badas gali ištikti rekordiškai daug – 49 mln. žmonių. Labiausiai nukentėjusios šalys yra Etiopija, Nigerija, Pietų Sudanas, Afganistanas, Somalis ir Jemenas, kur 750 000 žmonių gresia badas ir mirtis, iš jų 400 000 vien tik Etiopijos Tigrajaus regione, kur vyksta pilietinis karas.
Dėl mažų užsienio valiutos atsargų Šri Lankai sunku importuoti maisto produktus. Nuversta vyriausybė siekė pagerinti mokėjimų balanso krizę uždrausdama trąšų importą, o tai – kartu su visišku draudimu jas naudoti – lėmė, kad buvo sunaikinta pusė šalies ryžių derliaus.
„Per pastaruosius metus smarkiai sumažėjo vietinė maisto gamyba, dėl degalų trūkumo gamyba, perdirbimas, transportavimas ir mažmeninė prekyba tapo labai sudėtinga, o maisto ir degalų importas yra pernelyg brangus“, – sakė Shalmali Guttal, analitinio centro „Focus on the Global South“ vykdančioji direktorė.
Toli gražu ne paprastas pasiplaukiojimas
Rusijos, Ukrainos, Turkijos ir JT susitarimas atnaujinti maisto produktų eksportą iš Ukrainos Juodosios jūros uostų šiek tiek palengvino padėtį rinkose. Birželio-liepos mėn. kviečių kainos sumažėjo 14,5 proc., o tai paskatino perspektyva, kad bus eksportuota apie 20 mln. tonų Ukrainos bokštuose „įkalintų“ grūdų.
Tačiau nuo liepos 22 d., kai susitarimas buvo pasirašytas, jo pradžia buvo lėta ir nestabili. Rusija iš karto raketomis smogė Odesos uostui, o Ukraina, nors ir optimistiškai nusiteikusi, kad pavyks užtikrinti ūkininkams labai reikalingą finansinę pagalbą, sako, jog yra tik „maža sėkmės tikimybė“.
Keliolika laivų, kurie iki šiol drąsiai plaukė jūrų koridoriumi, daugiausia buvo tie, kurie nuo karo pradžios buvo įstrigę Ukrainoje. Tačiau vis dar išlieka didžiuliai sunkumai siekiant užtikrinti, kad atplauktų daugybė laivų, įskaitant ir Jungtinių Tautų įgaliotus laivus, gabenančius humanitarinę pagalbą.
Net jei Ukraina ir Rusija eksportuos visu pajėgumu, ekspertai baiminasi, kad susitarimas gali būti lengvai nutrauktas.
„Ar to pakanka, kad būtų atkurtas prieškarinis status quo? Ne, – liepos mėn. rašė du žemės ūkio ekonomistai Josephas Glauberis ir Davidas Laborde'as. – Dėl vienos klaidingos raketos draudikai gali atsisakyti suteikti draudimą“.
„Dar neaišku, ar Ukraina tikrai sugebės eksportuoti viską, ką reikia skubiai eksportuoti“, – sakė Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo (IFAD), JT agentūros, viceprezidentas Dominikas Zilleris.
„Vis dar baiminamės, kad šis pagrindinių maisto produktų trūkumas gali sukelti sumaištį prekių rinkose ir vėl sukelti kainų šuolį, kuris skaudžiausiai smogs skurdžiausiems kaimo vietovėse“, – sakė jis.
Ekstremali kaitra
Daugelyje pasaulio vietų ekstremalūs oro reiškiniai iš dalies kyla dėl klimato kaitos. Ekstremalūs karščiai Pietų Azijoje ir JAV, sausros didelėje Europos dalyje, Rytų Afrikoje ir Kinijoje, potvyniai Korėjoje lėmė, kad nyksta daug pasėlių, todėl brangsta prieinamas maistas.
„Norėčiau pastebėti, kad apskritai pasaulinės grūdų ir aliejinių augalų sėklų atsargos yra mažos, ir tai yra dalis maisto infliacijos priežasties“, – sakė žemės ūkio pramonei JT Pasaulio aprūpinimo maistu komitete atstovaujanti Robynne Anderson. Prognozuojama, kad 2022 m. kviečių gamyba pirmą kartą per ketverius metus sumažės.
„Reikia, kad žemės ūkis visuomet visuose žemynuose veiktų visu pajėgumu, nes dėl klimato kaitos kas nors visada patirs sunkumų“, – teigė ji.
Trąšų kainų šuolis taip pat pabrangino maisto auginimą.
„Trąšų kainų šuoliai ir susirūpinimas dėl jų prieinamumo meta šešėlį būsimam derliui, todėl kyla rizika, kad maisto kainos išliks aukštos ilgesnį laiką“, – teigia IFPRI analitinis centras.
Siekiant įveikti krizę, atsirado daug tarptautinių politinių iniciatyvų, įskaitant Prancūzijos ir Vokietijos iniciatyvas, tačiau ekspertai mano, kad jos nebus veiksmingos be didelių piniginių injekcijų.
„Visos jos yra tikrai geros iniciatyvos. Neaišku, ar bus skirta papildomų pinigų“, – sakė C.Smaller iš Šambos centro.
Pasaulio maisto programa šiemet surinko 8 mlrd. dolerių aukų, tačiau iš viso jai reikia 22 mlrd. dolerių.
Jei pinigų bus gauta, skubi pagalba gali padėti atitolinti didžiausią bado krizę šiais metais, tačiau ekspertai sako, kad pasauliui reikia sisteminių pokyčių.
„Kai ištinka krizė, visuomet labai norima teikti skubią pagalbą, kuri nesukurs tvaraus vystymosi, bet neleis žmonėms mirti, – sakė IFAD atstovas D.Zilleris. – Kai kalbama apie atsparumo kūrimą, apie ilgalaikio vystymosi finansavimą, lėšas sutelkti sunkiau.“
Parengta pagal „POLITICO“ inf.
