Šliauždami pirmyn ir atgal per fronto liniją, partizanai Ukrainoje pastarosiomis savaitėmis užima vis svarbesnį vaidmenį šiame kare, trikdydami Rusijos pajėgas, padėdami suduoti smūgius jų užimamose teritorijose.
Ukraina vis dažniau imasi kovoti su Rusijos pajėgomis Rusijos kontroliuojamose teritorijose, pasitelkdama elitinius karinius dalinius, pavyzdžiui, antradienį įvykdžiusius didžiulį sprogimą Rusijos amunicijos sandėlyje okupuotame Krymo pusiasalyje, arba dislokuodama požeminį partizanų tinklą.
Praėjusią savaitę, Ukrainos pareigūnų teigimu, partizanai prisidėjo prie sėkmingo smūgio Rusijos oro pajėgų bazei, taip pat Kryme, kurį Maskva aneksavo prieš aštuonerius metus. Jo metu buvo sunaikinti aštuoni naikintuvai.
„Tikslas – parodyti okupantams, kad jie nėra namie, kad jie neturėtų įsikurti, kad negalėtų patogiai miegoti“, – sakė vienas partizanų kovotojas, kuris kalbėjo su sąlyga, kad saugumo sumetimais bus įvardytas tik kodiniu vardu – Svarogas, pagal pagoniško slavų ugnies dievo vardą.
Pastarosiomis dienomis Ukrainos kariuomenė leido apklausti Svarogą ir kelis kitus kovotojus asmeniškai, tikėdamasi pabrėžti didėjančią partizanų grėsmę Rusijos pajėgoms ir taip parodyti Vakarų donorams, kad Ukraina sėkmingai telkia vietos išteklius jau beveik šešis mėnesius vykstančiame kare. Su partizanų pasipriešinimo programa susipažinęs aukštas Ukrainos kariuomenės pareigūnas taip pat išsamiai apibūdino pasipriešinimo veiklą.
Branduolinė grėsmė vis didėja: Ukraina praneša – AE užminuota, o rusai jos patalpose slepia karinę įrangą
Jų pasakojimų apie išpuolius nebuvo galima nepriklausomai patikrinti, tačiau jie atitiko Ukrainos žiniasklaidos pranešimus ir neseniai iš Rusijos okupuotų teritorijų pabėgusių ukrainiečių pasakojimus.
„The New York Times“ žurnalistai su Svarogu susitiko prie limonado ir sūrio pyragaičių gruziniškame restorane Zaporožėje, Ukrainos kontroliuojamame mieste, esančiame maždaug už 104 km į šiaurę nuo okupuoto Melitopolio miesto, kuriame jis dirba.
Jis teigė gerai žinantis apie partizanų veiklą ir suteikė retą galimybę pažvelgti į vieną iš labiausiai slepiamų karo aspektų.
Ukrainos kariuomenė pradėjo rengti partizanus likus keliems mėnesiams iki invazijos, kai Rusija pradėjo telkti pajėgas prie sienų. Pastarosiomis savaitėmis šios pastangos pasiteisino – Ukrainos pajėgos vykdo kontrpuolimą pietuose.
Suaktyvėjusi sukilėlių veikla
Pasipriešinimo kovotojai slapta smogia Rusijos pajėgoms gerai pažįstamose apylinkėse, panaudodami automobiliuose padėtas bombas, spąstus ir tikslines žmogžudystes, o paskui išnyksta susiliedami su vietos gyventojais.
Prieš karą Svarogas retkarčiais prisijungdavo prie savaitgalio mokymų su Dešiniuoju sektoriumi ir Nacionaliniu korpusu, judėjimo „Azov“ atšaka, kurie Ukrainoje yra susiję su sukarintais daliniais. Tai buvo tik dvi iš dešimčių organizacijų, rengusių karinius mokymus civiliams visoje Ukrainoje per aštuonerius metus trukusį karą su Rusijos remiamais separatistais.
Svarogas sakė, kad jis buvo vienas iš šių viešųjų programų mokinių. Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos formavo labiau struktūruotą ir slaptą programą, kuri apėmė sabotažo ir sprogmenų mokymus bei ginklų sandėlių paslėpimą laukiant Rusijos puolimo.
Pasak Svarogo, po invazijos, jis buvo nukreiptas į slėptuvę už Melitopolio, kur rado stiprių sprogmenų plokščių, detonatorių, Kalašnikovo automatų, granatsvaidį ir du pistoletus su duslintuvais.
Melitopolis, pietų Ukrainos miestas, kuriame veikia Svarogas, nuo to laiko tapo pasipriešinimo centru. Jis papasakojo apie kruopštų taikinių apšaudymą, po kurio sekė atakos.
Pasak ištremto miesto mero Ivano Fiodorovo, iki šeštadienio partizanai sprogmenimis smogė septynias dienas iš eilės. I.Fiodorovas tarsi pasigyrė Ukrainos žiniasklaidai šiuo pasiekimu – tai įrodymas, kad pareigūnai vis viešiau priima partizanų operacijas.
Per vieną išpuolį šį pavasarį, Svarogo teigimu, jis ir keli Melitopolio kuopelės nariai naktį slapta prasmuko pro miestą ir užminavo automobilį Rusijos kontroliuojamos policijos nuovados automobilių stovėjimo aikštelėje.
Turėdami vielos kirpimo žirkles, lipnią juostą ir meškeres, kovotojai judėjo per kiemus ir užkampius, kad išvengtų Rusijos kontrolės postų.
Pirmiausia jie nupjovė elektros laidą ir išjungė gatvės žibintą, tada skubiai pasuko į tamsą, kur į duobę prie ratų padėjo bombą. Žvejybos virvė buvo priklijuota prie vidinės rato pusės ir prie detonatoriaus, todėl bomba turėjo sprogti, kai ratas pasisuks.
„Kiekvienas, kuris vairuotų šį automobilį, būtų išdavikas“, – sakė Svarogas. – Niekas ten neužtikrina viešosios tvarkos“. Bomba užmušė policininką ir dar vieną sužeidė.
Praėjusią savaitę jo būrys užminavo ukrainiečio Olego Šostako, kuris Melitopolyje įstojo į Rusijos politinę partiją „Vieningoji Rusija“, automobilį. Sukilėliai nusitaikė į jį, nes įtarė, kad jis rengia propagandą, skirtą vietos gyventojams.
Svarogas, teigė, kad šioje misijoje nedalyvavo. Pasak vyro, jo komanda padėjo bombą po automobilio vairuotojo sėdyne ir įtaisė ją taip, kad ji sprogtų užvedus variklį.
Susiję straipsniai
O.Šostakas buvo sužeistas per sprogimą, bet liko gyvas, skelbė ištremtas Melitopolio meras I.Fiodorovas. Apie išpuolį atskirai pranešė Ukrainos valdžios institucijos ir jį aprašė sekmadienį iš Melitopolio per kontrolės punktą į Ukrainos teritoriją išvykę perkeltieji asmenys.
Partizanai sako, kad tai, ar per išpuolius taikiniais tapę žmonės išgyveno, ar žuvo, yra mažiau svarbu nei signalas, kurį jie siunčia kiekvienu smūgiu: „Jūs niekada nesate saugūs“. Atskirai vaizdo skambučiu apklausti okupuotoje pietryčių Ukrainoje veikiantys partizanai, papasakojo apie pogrindžio padalinį, vadinamą „Geltonuoju kaspinu“, kuris vykdo nesmurtines akcijas, pavyzdžiui, platina lapelius ir purškia grafičius.
Pasak aukšto rango Ukrainos kariuomenės pareigūno, Ukrainos teritorijoje esančios bazės, kuriose rengiami operatyvininkai, nuolat perkeliamos, kad nebūtų aptiktos. Pareigūnas kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti slaptą karinę informaciją.
Pareigūno teigimu, kiekvienas operatyvininkas atlieka skirtingą vaidmenį: žvalgo taikinį, renka žvalgybinę informaciją apie taikinio judėjimą ir vykdo išpuolį. Atskiros kuopelės laikomos atskirai ir viena kitos nepažįsta, kad sulaikytas partizanas per tardymą neatskleistų informacijos apie save ir padalinius.
Pasak pareigūno, už operacijų priešo užnugaryje priežiūrą yra atsakingos dvi kariuomenės struktūros: karinė žvalgyba, vadinama HUR, ir Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos. Žvalgybos tarnybos ir Specialiųjų operacijų pajėgų padalinių operacijas prižiūri tarpžinybinė darbo grupė, kuri taip pat prižiūri pogrindžio, vadinamojo Pasipriešinimo judėjimo, arba ukrainietiškai Rukh Oporu, veiksmus.
Pareigūnas priminė apie apnuodijimą Zaporožės srityje, per kurį žuvo apie 15 rusų karių, ir grūdų elevatoriaus sabotažą Chersono srityje, dėl kurio Rusijos pajėgos negalėjo pavogti 60 000 tonų grūdų. Nė vienos iš šių operacijų nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
Partizanai taip pat prisidėjo prie šeštadienį įvykusio sprogimo, per kurį buvo atjungtas geležinkelio tiltas, jungiantis Melitopolio miestą su Krymu, ir sustabdytas karinės technikos tiekimas į Zaporožės sritį.
„Jie gąsdina žmones, šie Ukrainos partizanai“, – sakė pareigūnas. – Bet jie gąsdina tik okupantus“. Taip pat ir tuos, kuriuos partizanai laiko išdavikais.
Pasak Svarogo ir dar vieno partizano, pasivadinusio Vikingo slapyvardžiu, ukrainiečių pogrindis okupuotoje teritorijoje kolaborantais laiko policininkus, savivaldybių ir regioninės valdžios darbuotojus ir mokytojus, kurie sutinka dirbti pagal rusišką švietimo programą. Jie teigė, kad gydytojų, ugniagesių ir komunalinių paslaugų įmonių darbuotojų nelaiko išdavikais.
Dabar daugiausia dėmesio skiriama mokytojams, nes rugsėjo mėnesį planuojama atidaryti mokyklas.
„Rusai nori mokyti pagal savo programą, o ne pagal tiesą“, – sakė Vikingas. – Vaikas yra pažeidžiamas propagandos ir, jei bus auklėjamas pagal šią programą, taps idiotu kaip ir rusai. Mokytojas, kuris sutinka mokyti pagal rusų programą, yra kolaborantas“.
Pasak jo, partizanai nepuola mokytojų, tačiau siekė juos viešai pažeminti lankstinukuose, kuriuos, vykdant psichologines partizanų operacijas, dažnai iškabina ant komunalinių tinklų stulpų su tamsiais perspėjimais.
Neseniai, pasak jo, vienas iš jų buvo iškabintas su direktorių, planuojančių rugsėjį atidaryti mokyklas, pavardėmis ir nuotraukomis. Jame buvo nurodyta: „Už bendradarbiavimą su rusais bus atsilyginta“.
Parengta pagal „The New York Times“ inf.