„Kaip žinote, per ES sulaukėme Irano komentarų dėl ES pasiūlyto galutinio teksto. Šių komentarų peržiūrą jau baigėme. Šiandien atsakėme ES“, – sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
Iranas anksčiau trečiadienį taip pat pranešė gavęs JAV atsakymą dėl galutinio teksto, pateikto Europos Sąjungos.
Galingosios valstybės siekia atgaivinti 2015 metų susitarimą, turintį apiboti šiitiškos respublikos branduolines ambicijas ir neleisti Iranui susikurti branduolinio arsenalo, nors Teheranas visuomet neigė turintis tokių planų.
Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) vadinamą branduolinę sutartį 2015-aisiais pasirašė Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija, Vokietija, Iranas, Rusija ir Jungtinės Valstijos.
Pagal JCPOA Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.
Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.
Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.
Trečiadienį Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanani sakė, kad Teheranas „gavo per koordinatorių [ES] JAV vyriausybės atsakymą dėl Irano Islamo Respublikos nuomones apie derybose dėl sankcijų atšaukimo dar neišspręstus klausimus“.
„Pradėtas JAV nuomonių kruopštaus nagrinėjimo procesas“, ir Iranas „paskelbs koordinatoriui savo nuomonę šiuo kontekstu, kai baigs savo peržiūrą“, sakė N. Kanani, bet daugiau detalių nepateikė.
Iranas praeitą savaitę išsiuntė savo pasiūlymus dėl galutinio susitarimo juodraščio, rugpjūčio 8-ąją gauto iš Europos Sąjungos, koordinuojančios derybas Vienoje dėl sutarties atkūrimo.
Izraelio premjeras ragina Vakarus atmesti branduolinį susitarimą su Iranu
Izraelio ministras pirmininkas paragino JAV prezidentą Joe Bideną ir Vakarų valstybes atsisakyti rengiamo branduolinio susitarimo su Iranu sakydamas, kad derybininkai leidžia Teheranui manipuliuoti derybomis ir kad šis susitarimas būtų naudingas Izraelio priešams.
Premjeras Yairas Lapidas šį ruošiamą susitarimą pavadino „blogu sandoriu“ ir leido suprasti, kad J. Bidenas nesilaiko raudonų linijų, kurias anksčiau žadėjo nubrėžti.
„Vakarų šalys brėžia raudoną liniją, iraniečiai jos nepaiso, ir raudonoji linija juda“, – Jeruzalėje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Y. Lapidas.
Pasak jo, artėjantis susitarimas „neatitinka paties prezidento J. Bideno nustatytų standartų: neleisti Iranui tapti branduoline valstybe“.
J. Bidenas siekė atgaivinti 2015 metų susitarimą, pagal kurį Iranui buvo sušvelnintos sankcijos mainais į Irano branduolinės programos apribojimus. Pirminis susitarimas žlugo 2018 metais, kai tuometis prezidentas Donaldas Trumpas, stipriai skatinamas Izraelio, iš jo vienašališkai pasitraukė ir vėl įvedė sankcijas Iranui.
Vis dar neaišku, ar Jungtinėms Valstijoms ir Iranui pavyks pasiekti naują paktą, tačiau Vašingtonas per derybas koordinuojančią Europos Sąjungą pateikė savo atsakymą į Teherano komentarus dėl Bendrijos pasiūlyto galutinio susitarimo juodraščio.
Atrodo, kad susitarimas jau ranka pasiekiamas, tačiau Izraelis deda daugiau pastangų, kad jį užblokuotų.
Iranas tvirtina, kad jo branduolinė programa yra skirta tik taikiems tikslams. Šiitiška respublika vis dažniau tvirtina, jog amerikiečiai dabar vilkina susitarimą, nors Teheranas kelis mėnesius praleido derybose, kurios buvo įstrigusios ir Vienoje, ir Katare.
Y. Lapidas perspėjo, kad Iranas gali nukreipti milijardus dolerių neįšaldytų lėšų priešiškoms kovotojų grupuotėms, pavyzdžiui, „Hezbollah“ kaimyniniame Libane, kurios kelia grėsmę Izraeliui.
„Šiais pinigais bus finansuojama Revoliucinė gvardija, – sakė Y. Lapidas, o vėliau pridūrė: – Iš šių pinigų bus finansuojama daugiau išpuolių prieš Amerikos bazes Artimuosiuose Rytuose. Jie bus naudojami „Hezbollah“, „Hamas“ ir „Islamo džihadui“ stiprinti.“
Dėl akivaizdžios pažangos derybose jis tiesiogiai nekaltino nė vienos iš jose dalyvaujančių šalių, tačiau savo pareiškimą trečiadienį Y. Lapidas pradėjo išskirdamas Europos Sąjungą ir leisdamas suprasti, kad ji ir kiti derybų dalyviai nusileidžia paskutinę minutę Irano pateiktiems reikalavimams.
„Iraniečiai vėl kelia reikalavimus. Derybininkai vėl pasirengę padaryti nuolaidų“, – kalbėjo Y. Lapidas.
Tačiau jis apdairiai pakartojo, kad praėjusį mėnesį Izraelyje lankęsis J. Bidenas išlieka tvirtas žydų valstybės sąjungininkas.
Izraelio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Eyalas Hulata šią savaitę atvyko į Vašingtoną derybų su J. Bideno administracijos pareigūnais. Izraelio gynybos ministras Benny Gantzas ketvirtadienį taip pat vyks į JAV, kur susitiks su JAV kariuomenės Centrinės vadovybės, prižiūrinčios operacijas Artimuosiuose Rytuose, vadovu ir patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake'u Sullivanu.
Y. Lapidas Izraelio laikinojo ministro pirmininko pareigas eina iki lapkričio 1 dieną įvyksiančių rinkimų, kuriuose jis varžysis su buvusiu ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu ir kitais varžovais. Nors abu varžovai labai skiriasi, jų pozicijos Irano atžvilgiu iš esmės sutampa. 2015 metais dabar opozicijai vadovaujantis B. Netanyahu sakė kalbą Kongrese, nesėkmingai bandydamas sužlugdyti tai, kas turėjo tapti prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) svarbiu užsienio politikos pasiekimu.
Izraelis jau seniai teigia, kad neleis savo regioniniam varžovui Iranui įgyti branduolinių ginklų ir kad jo nevaržo galingųjų valstybių ir Teherano susitarimai. Jis taip pat ragino paremti diplomatiją „patikimu“ grasinimu, kad, prireikus, Iranas gali sulaukti karinių veiksmų.
„Nesiruošiame gyventi taip, kad virš mūsų galvų būtų pakibusi branduolinė grėsmė, kurią kelią ekstremistinis, smurtinis islamistinis režimas“, – trečiadienį sakė Y. Lapidas. – Taip nebus, nes mes neleisime, kad taip atsitiktų.“
