Šimtai žmonių – daugiausia ukrainiečių moterų ir vaikų – susirinko dainuoti, šokti ir skanduoti mėlynos ir geltonos spalvų jūroje. Pasirodė net Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, taip pat pasipuošusi Ukrainos spalvomis.
Tačiau nepaisant visos pompastikos ir ceremonijų, susirinkusiems ukrainiečiams buvo sunku pamiršti, kad šią dieną taip pat sukanka šeši mėnesiai, kai Rusija įsiveržė į jų šalį.
„Jaudinanti diena“
„Šiandien jaudinanti diena“, – sakė Svitlana, daugiau kaip 10 metų dirbanti Kijeve pagal ES studentų mainų programą „Erasmus+“. Į Briuselį ji persikėlė bėgdama nuo karo.
Tačiau Svitlana teigė, jog būdama Briuselio centre kartu su kitais ukrainiečių pabėgėliais, jautė stiprų solidarumo jausmą.
„Esu tikra, jog mūsų visų vieningumas reiškia, kad pergalė netrukus ateis. Kiekvienas prisideda prie pergalės savaip, savo fronto linijoje, ten, kur gali padaryti daugiausia“, – pridūrė ji.
Gegužės mėn. skaičiavimais, į Belgiją atvyko apie 78 000 ukrainiečių pabėgėlių, iš kurių 30 proc. keliavo į Briuselį.
19-metė Anastasija iš Chersono sakė: „Šiandien man visą laiką norėjosi verkti“. Nuo balandžio mėnesio Belgijoje studijuojanti žurnalistiką, ji pridūrė, kad traukinyje matydama žmones su Ukrainos vėliavomis ji labai jaudinosi, bet kartu ir „labai didžiavosi viskuo, ką padarėme kaip tauta“.
Tačiau solidarumo jausmas, kurį sukėlė akcija Briuselyje, taip pat dar labiau išryškino itin sudėtingą padėtį gimtinėje.
„Yra žmonių Ukrainoje, kurie turi likti savo namuose ir negali švęsti taip, kaip čia, Briuselyje“, – sakė Ruskinas ir Alika, jauni studentai iš Luhansko, dabar gyvenantys Briuselyje.
Kijevas uždraudė masinius nepriklausomybės dienos renginius, o prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo piliečius būti budrius dėl galimų Rusijos smūgių.
Mums reikia daugiau paramos
Neseniai paskelbtoje žinutėje išeivijai V.Zelenskis prašė jų „nepriklausomybės dieną priminti visam pasauliui apie Ukrainą, būti ten su Ukrainos vėliava ir skleisti tiesą apie okupantų nusikaltimus“.
Pagrindinėje Briuselio aikštėje susirinkę ukrainiečiai Europos vadovams aiškiai pasakė: ačiū už pagalbą, bet mums reikia dar daugiau paramos.
„Mums reikia daugiau, ypač kai kalbama apie karinę pagalbą ir ginklų tiekimą“, – sakė septyniolikmetė Alika.
Katerina Kuz, atvykusi su mama iš centrinio Dniepro miesto, taip pat išreiškė nevienareikšmiškus jausmus.
„Europa padarė daug, bet parama turi būti tęsiama“ – teigė ji.
„Kuo daugiau ginklų turėsime, tuo mažiau žmonių žus“ – kalbėjo jauna studentė Anastasija.
„Mes palikome savo namus, mano tėvai paliko darbą. Kai prasidėjo okupacija, atsirado naujos taisyklės, nauji žmonės, kurie atvyko iš Rusijos į mano gimtąjį miestą. Jie užėmė mano mokyklą, ligoninę, muzikos mokyklą.“ – pridūrė ji.
Paskutiniais duomenimis, ES iš viso buvo skyrusi Ukrainos kariuomenei 2,5 mlrd. eurų finansinės paramos.
Namų ilgesys
Nors apklausti ukrainiečiai dėkojo už priėmimą Belgijoje ir pastangas juos integruoti, jie pabrėžė, kad jų buvimas čia yra laikinas.
„Nepriklausomybės dieną praleidusi čia jaučiuosi taip, tarsi fiziškai būčiau čia, bet mano širdis ir siela yra Ukrainoje“, – sakė Svitlana. Ji pabrėžė, kad tikisi netrukus grįžti.
Katerina jaučiasi taip pat, tačiau sakė, kad tėvas ją įspėjo kol kas likti Belgijoje.
„Padėtis namuose Dniepro mieste yra blogesnė nei tada, kai išvykau. Kiekvieną dieną skamba sirenos, dažnai pasigirsta sprogimai ir raketos“.
Parengta pagal „Politico“ inf.
