Incidentas įvyko balandžio 19 dieną, kai Malio kariai, „lydimi užsienio karinio personalo“, atliko reidą Homborio vietovėje, kur viena iš jų vilkstinių užvažiavo ant pakelės bombos, pranešė MINUSMA.
„Nužudyta mažiausiai 50 civilių (įskaitant moteris ir vaikus), o daugiau kaip 500 jų suimta“, – teigiama misijos kas ketvirtį rengiamoje ataskaitoje apie smurtą ir teisių pažeidimus.
Ataskaitoje nenurodoma, kas buvo tie užsienio kovotojai.
Malio valdančioji chunta, kuri valdžioje yra nuo 2020 metų, pasikvietė samdinių iš Rusijos, kuriuos vadina kariuomenės instruktoriais.
Vakarų šalių teigimu, šie kovotojai priklauso su Kremliumi siejamai privačiai karinei bendrovei „Wagner“.
Jų buvimas šalyje buvo vienas veiksnių, nulėmusių Prancūzijos sprendimą išvesti savo karius iš Malio po dešimtmetį trukusios Paryžiaus paramos buvusiai savo kolonijai kovojant su džihadistų grupuočių sukilimu, kuris pareikalavo tūkstančių gyvybių ir privertė šimtus tūkstančių gyventojų palikti savo namus.
Paskutiniai ilgai trukusioje kovos su džihadistais misijoje „Barkhane“ dalyvavę prancūzų kariai iš šalies išvyko rugpjūčio 15 dieną.
MINUSMA ataskaitoje teigiama, kad nuo balandžio 1-osios iki birželio 30 dienos per Malio saugumo pajėgų operacijas žuvo 96 civiliai gyventojai, septyni dingo be žinios ir 19 buvo sužeisti.
JT ekspertų ataskaitoje, su kuria naujienų agentūra AFP susipažino rugpjūčio pradžioje, teigiama, kad kovo mėnesį Segu regione netoli Mauritanijos sienos vykusių ir 33 civilių gyventojų gyvybes nusinešusių žudynių vietoje Malio karius lydėjo „baltaodžiai kareiviai“.
Žmogaus teises ginanti organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) balandį teigė, kad kovo mėnesį Malio pajėgos „arba su jomis susiję užsienio kovotojai“ nužudė apie 300 žmonių, daugiausia etninių fulanių, Malio centrinėje dalyje esančiame Muros mieste. Tai buvo netiesioginė užuomina į įtariamus Rusijos samdinius.
Malio kariuomenė pranešė, kad Muroje nukovė 203 kovotojus.
