„Atsisveikinimo ceremonija ir laidotuvės vyks rugsėjo 3 dieną, bet, deja, prezidento darbo grafikas neleis jam jose dalyvauti“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis pridūrė, kad V. Putinas atidavė paskutinę pagarbą M. Gorbačiovui ligoninėje, kur jis mirė antradienį po sunkios ligos, sulaukęs 91 metų.
M. Gorbačiovo laidotuvių ceremonija vyks šeštadienį Maskvos Sąjungų namų Kolonų salėje, kur istoriškai buvo šarvojami aukšto rango pareigūnai, įskaitant 1953 metais mirusį Josifą Staliną.
Tą pačią dieną M. Gorbačiovas bus palaidotas Maskvos prestižinėse Novodevičės kapinėse šalia 1999 metais mirusios jo sutuoktinės Raisos.
Pasak D. Peskovo, M. Gorbačiovo laidotuvėse bus „valstybinių laidotuvių elementų“, įskaitant garbės sargybą, be to, ceremonija bus surengta padedant valstybei.
Anksčiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas nurodė, kad Rusijos prezidentas vyks į Kaliningradą, kur jo vizitas sutaps su „žinių diena – rugsėjo 1-ąja“.
Tačiau, anot ekspertų, M.Gorbačiovas niekada neužėmė ypatingos vietos V. Putino režimo naratyve, dabartinio Rusijos lyderio manymu, M. Gorbačiovas buvo nevykėlis, kuris nesugebėjo iki galo įgyvendinti plano. Jis ne kartą pabrėžė, kad „Sovietų Sąjungos griūtis – viena didžiausių politinių katastrofų 20 amžiuje“.
Paradoksalu, tačiau Sovietų Sajungos griūtis, anot ekspertų, ir buvo viena iš priežasčių, kodėl V. Putino režimas šiandien egzistuoja. Ekspertų nuomone, M. Gorbačiovo atėjimas į valdžią yra dar viena KGB plano dalis, kuria siekta susigrąžinti savo valdžią.
Sovietų Sąjungos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi M. Gorbačiovas dirbo nuo 1985 iki 1991 metų.
Vakaruose jis tikriausiai bus atsimenamas kaip žmogus, prisidėjęs prie santykių tarp SSRS ir JAV atšilimo, jo nuopelnais laikomos ir pradėtos demokratinės reformos.
Tačiau jis nesiėmė ryžtingiau modernizuoti sąstingio apimtos valstybinės ekonomikos ir išlaikė griežtą politinės santvarkos kontrolę, o Lietuvoje bus menamas kaip jėga malšinęs šalies nepriklausomybės siekius.
