Švedijos teismas pripažino filmo apie kelto „Estonia“ katastrofą autorių kaltę

Du švedų dokumentinių filmų kūrėjai, filmavę nuskendusį keltą „Estonia“, pirmadienį po pakartotinio bylos išnagrinėjimo buvo pripažinti kaltais pažeidę draudimą trikdyti šimtų žmonių povandeninio kapo ramybę.

Vyriausiasis apygardos teisėjas Goranas Lundahlis kalbasi su žurnalistais po to, kai Geteborgo apygardos teisme (Geteborgas, Švedija) 2022 m. rugsėjo 5 d. paskelbtas nuosprendis dviem dokumentinių filmų kūrėjams.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Vyriausiasis apygardos teisėjas Goranas Lundahlis kalbasi su žurnalistais po to, kai Geteborgo apygardos teisme (Geteborgas, Švedija) 2022 m. rugsėjo 5 d. paskelbtas nuosprendis dviem dokumentinių filmų kūrėjams.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2022-09-05 16:10

„Estonia“ nuskendo 1994 metų rugsėjo 28 dieną per smarkią audrą Baltijos jūroje, plaukdamas iš iš Stokholmo į Taliną. Iš 989 laive buvusių keleivių ir įgulos narių liko gyvi tik 137. Tai viena didžiausių XX amžiaus laivybos nelaimių.

Nusprendusios neiškelti nuskendusio kelto, Švedija, Estija ir Suomija 1995 metais sutarė paskelbti katastrofos vietą povandeniniu kapu ir uždrausti trikdyti jo ramybę.

2019 metais filmavimo komanda pasiuntė prie nuskendusio kelto nuotoliniu būdu valdomą povandeninį aparatą, o kitais metais buvo parodytas dokumentinis filmas, atskleidęs, kad kelto korpuse yra didžiulė skylė, ir sukėlęs abejonių oficialaus tyrimo išvadomis, kad nelaimė įvyko, kai per audrą buvo išplėštos laivo priekinės durys ir į automobilių denį pritekėjo vandens.

Geteborgo rajono teismas 2021 metų vasarį nusprendė, kad dokumentinio filmo „Estonia“: viską keičiantis radinys“ režisieriaus Henriko Evertssono ir operatoriaus Linuso Anderssono veiksmai yra baustini pagal vadinamąjį „Estonia“ įstatymą.

Tačiau teismas taip pat nusprendė, kad jų negalima patraukti atsakomybėn, nes jie filmavimo metu buvo su Vokietijos vėliava plaukiojančiame laive tarptautiniuose vandenyse.

Vokietija nėra pasirašiusi minėto 1995 metų susitarimo.

Vis dėlto Geteborgo apeliacinis teismas nusiuntė bylą atgal žemesnės instancijos teismui nagrinėti ją iš naujo, argumentuodamas, kad „Estonia“ įstatymas“ taikytinas, nes atsakovai yra švedai.

Pirmadienį teisėjas Goranas Lundahlis sakė, jog žemesnės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuskendęs keltas yra „daugelio žmonių kapas“.

„Mirusiųjų ramybės apsaugojimas yra svarbiau nei raiškos ir informacijos laisvės apsaugojimas“, – sakoma jo pareiškime.

Tačiau teismas nusprendė, kad atsakovų motyvas yra švelninanti aplinkybė, ir skyrė jiems jų pajamoms proporcingas baudas. Jų dydžio teismas nenurodė.

Po pradinio tyrimo buvo paskelbta, kad kelto katastrofos priežastis buvo vandens patekimas į automobilių denį, išplėšus laivo priekines duris.

Tačiau ekspertai H. Evertssonui ir L. Anderssonui pasakė, kad minėtą skylę korpuse galėjo padaryti tik didžiulė išorės jėga, todėl kilo klausimų dėl to, kas iš tikrųjų įvyko.

Aukų artimieji ir katastrofą išgyvenę žmonės jau daugiau nei du dešimtmečius kovoja dėl išsamesnio nelaimės tyrimo.

Pasirodžius H. Evertssono ir L. Anderssono dokumentiniam filmui, įstatymai, draudžiantys nardyti prie nuskendusio kelto, buvo pakoreguoti, kad būtų galima dar kartą ištirti keltą.

2021 metų liepą Švedija ir Estija pradėjo naują tyrimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.