Ekspertų nuomone, jos laimėjimas greičiausiai nepakeis ES ir JK santykių trajektorijos. „Net ir esant naujam vadovui, radikalus ES ir JK santykių atnaujinimas mažai tikėtinas“, – teigė Briuselyje įsikūrusio analitinio centro „European Policy Centre“ analitikai, teigdami, kad „Truss įkūnija tęstinumą“ nuo B. Johnsono eros, po kurios ES ir JK santykiai buvo „labai pašliję“.
Jų teigimu, pateikdama (Šiaurės Airijos protokolo) įstatymo projektą, L.Truss smarkiai pakenkė savo patikimumui tarp Europos politikų.
Šiaurės Airija – toli gražu ne vienintelė nesutarimų sritis.
Ji pažadėjo iki 2023 m. pabaigos peržiūrėti visus JK vis dar taikomus ES teisės aktus, o rugpjūčio pradžioje patikino kad „ES biurokratijos mažinimas“ finansų sektoriuje taps prioritetu.
Tikėtina, kad bendradarbiavimas gynybos srityje su ES partneriais neabejotinai tęsis, tačiau su atskiromis šalimis ar nedidelėmis jų grupėmis. Kalbant apie ES gynybos iniciatyvas, Jungtinė Karalystė „nė iš tolo neparodė“ noro jose dalyvauti.
Nepaisant polinkio tęsti pirmtako „brexit“ atitinkančią politiką, nepriklausomo analitinio centro „British Foreign Policy Group“ (BFPG) birželio mėn. atliktame tyrime teigiama, kad britai pritaria „įvairioms bendradarbiavimo su Europos Sąjunga formoms“.
Ankstyvasis gyvenimas pas kairiųjų pažiūrų tėvus
Mary Elizabeth Truss (Liz Truss) gimė Oksforde 1975 m. liepą, tačiau nuo mažens buvo žinoma antruoju vardu.
Jos tėvas Johnas buvo matematikos dėstytojas, o motina Priscilla dirbo medicinos seserimi. Abu jie priklausė kairiajai politinio spektro pusei – rėmė tokias organizacijas kaip Branduolinio nusiginklavimo kampanija ir Žaliųjų partija.
L.Truss lankė valstybines mokyklas tiek Škotijoje, tiek Anglijoje. Po dar vienerių metų studijų Kanadoje L.Truss grįžo į savo gimtinę, kur mokėsi Oksfordo Mertono koledže ir studijavo politiką, filosofiją ir ekonomiką.
Netikėtas pirmasis žingsnis į politiką
Tačiau dar tuomet ją domino ne konservatorių politika. Vietoj to ji įstojo į liberalų demokratų partiją ir tapo šios partijos Oksfordo universiteto prezidente bei nacionalinio vykdomojo komiteto nare, atstovaujančia jaunimui ir studentams.
Šiuo laikotarpiu ji laikėsi su partijos programa sutampančių pažiūrų – nuo kanapių legalizavimo iki monarchijos panaikinimo – apie pastarąjį net pasakė kalbą partijos metinėje konferencijoje.
Tačiau kai 1996 m. baigė studijas, L.Truss politinė ištikimybė pasikeitė ir ji tapo visateise Konservatorių partijos nare, vėliau sakydama, kad Oksforde suprato, jog toriai „neturi dviejų galvų ir iš tikrųjų yra geri žmonės“.
Nepaisant didėjančios aistros politikai, per kurią ji 1997 m. Torių partijos konferencijoje susipažino su savo vyru Hugh O'Leary, pirmoji jos karjeros pakopa buvo vadybos buhalterio mokymai dirbant kompanijoje „Shell“.
Po ketverių metų, jau ištekėjusi už H. O'Lerio, ji perėjo dirbti į telekomunikacijų įmonę „Cable and Wireless“ ir tapo jos ekonomikos direktore, tačiau 2005 m. pasitraukė.
Šiuo laikotarpiu ji įsitraukė į vietos konservatorių asociacijos veiklą Lewishame ir du kartus bandė tapti rajono tarybos nare, taip pat du kartus parlamento nare Vakarų Jorkšyro Hemsworth (2001 m.) ir Calder Valley (2005 m.) vietovėse.
Nelengvas kelias į JK parlamento narius
Tik 2006 m. ji pagaliau pasiekė, kad būtų išrinkta torių tarybos nare Eltham South, o 2009 m., dirbdama politikos analizės centre „Reform“ direktoriaus pavaduotoja, buvo atrinkta dalyvauti konservatorių rinkimuose Pietvakarių Norfolke kaip viena iš pagrindinių Davido Camerono kandidatų.
L.Truss nelengvai sekėsi laimėti savo pirmąją vietą parlamente.
Prieš pat 2010 m. rinkimus paaiškėjo, kad ji turėjo romaną su kitu vedusiu torių parlamento nariu Marku Fieldu.
Apie šiuos santykius 2006 m. buvo skelbiama vietos laikraščiuose, tačiau vietos nariai tvirtino, kad apie tai sužinojo tik po to, kai ji buvo išrinkta.
Nepaisant to, 2010 m. gegužę – vis dar ištekėjusi už M. O'Leary – ji pateko į Bendruomenių rūmus ir pradėjo savo parlamentinę kelionę į aukščiausią postą.
„Britanija be grandinių“
2011 m. spalį ji įkūrė torių parlamento narių Laisvojo verslo grupę, kurios dabar liūdnai pagarsėjusioje knygoje „Britannia Unchained“ parlamento nariai kritikavo britų darbininkus kaip „vienus iš didžiausių veltėdžių pasaulyje“ – vėliau L.Truss teigė, kad šis skyrius yra konservatoriaus Dominiko Raabo darbas.
2012 m. ji buvo paskirta į pirmąjį jos „ministerinį“ postą JK Švietimo departamente, o 2014 m. tapo valstybės sekretore, perėmusia Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamentą.
Šis paskyrimas lėmė dar vieną liūdnai pagarsėjusį jos karjeros momentą – kalbą, kurioje ji su susižavėjimu kalbėjo apie kiaulienos rinkas Kinijoje ir palaikė „gėda“ į Jungtinę Karalystę importuojamo sūrio kiekį.
Nors ji teigė tikinti klimato kaita ir pristatė programą, kuria siekiama sustabdyti mažėjančią bičių populiaciją, skirtingai nei kai kurie jos pirmtakai, ji taip pat sumažino subsidijas saulės baterijoms ir, kaip teigiama naujausiuose pranešimuose, siekdama „taupyti“, sumažino 80 mln. svarų sterlingų iš nuotekų monitorių, kaip dalį 235 mln. svarų sterlingų Aplinkos agentūros biudžeto.
„Brexit“ referendume palaikė pralaimėjusią pusę
Tačiau svarbiausias politinis įvykis įvyko 2016 m., kai buvo surengtas ES referendumas.
Dviejų vaikų motina tuomet sakė nenorinti, kad jos dukros „augtų pasaulyje, kuriame joms reikia vizos ar leidimo dirbti Europoje arba kuriame joms trukdoma plėtoti verslą dėl pernelyg didelių skambučių kainų ir prekybos kliūčių“. Tačiau L.Truss atsidūrė pralaimėjusiųjų pusėje.
Pradėjus eiti pareigas naujajai ministrei pirmininkei Theresai May ji buvo paaukštinta – paskirta teisingumo sekretore ir pirmąja moterimi per tūkstančio metų istoriją, užėmusia lordo kanclerio pareigas.
Šios pareigos truko neilgai ir 2017 m. ji buvo perkelta į Iždo vyriausiojo sekretoriaus pareigas pas tuometinį kanclerį Philipą Hammondą.
Dirbdama abiejose pareigose ji užsitarnavo „Brexit“ šalininkės reputaciją. Daugelis manė, kad ji ruošiasi vadovauti partijai, ypač po to, kai užsipuolė savo kolegas vyrus ministrus dėl jų „mačizmo“ reikalavimų.
Tačiau po to, kai 2019 m. dėl „Brexit“ žlugo T. May kadencija, ji nesiekė tapti jos įpėdine ir vietoj to savo paramą atidavė Borisui Johnsonui.
Jos vaidmuo buvo mažiau reikšmingas – ji perėmė tarptautinės prekybos sekretorės pareigas, tačiau tai vis tiek buvo svarbus vaidmuo, atsižvelgiant į Didžiosios Britanijos išstojimą iš ES. Vėliau į jos portfelį buvo įtrauktas moterų ir lygių galimybių klausimas.
Čia L.Truss ir toliau trimitavo apie tai, kaip sėkmingai galima pasinaudoti nauja Britanijos padėtimi pasaulyje, ir vedė derybas dėl pirmosios JK prekybos sutarties su Japonija po „brexit“
Šiame poste ji sulaukė kritikos dėl vystomų santykių su Saudo Arabija, kuomet panaikino draudimą eksportuoti ginklus ir įrangą į šią šalį, nepaisant tebesitęsiančio konflikto Jemene.
Vis dėlto tai nepakenkė jos pozicijoms B. Johnsono kabinete ir 2021 m. rugsėjį ji buvo paaukštinta į vieną iš svarbiausių valstybės pareigų – užsienio reikalų sekretorės postą, tapdama tik antrąja moterimi, užėmusia šias pareigas po leiboristės Margaret Beckett.
Nepaisant to, kad kartą viename interviu ji sakė, kad nėra labai diplomatiška, dabar tai buvo pagrindinis jos darbo elementas – ji keliavo po pasaulį daugiausia dėmesio skirdama Jungtinės Karalystės ateičiai po „Brexit“ ir siekdama sudaryti daugiau prekybos susitarimų su kitomis šalimis.
Jai taip pat pavyko pasiekti teigiamai vertinimų rezultatų. Ji padėjo užtikrinti Irano ir Didžiosios Britanijos pilietės Nazanin Zaghari-Ratcliffe išlaisvinimą ir pasisakė už paramą Ukrainai po 2022 m. vasario mėn. įvykusios Rusijos invazijos.
Prasidėjus varžyboms dėl premjero posto, pradžia nedrąsi
Gandai apie lyderės ambicijas ir toliau sklandė užnugaryje, o kai šią vasarą B. Johnsono atsistatydino, beveik niekas neabejojo, kad ji pateiks savo kandidatūrą į aukščiausią postą.
L.Truss pradžia buvo šiek tiek nelengva, tačiau pamažu sekėsi vis geriau ir po to, kai parlamento narių balsavimo pabaigoje kartu su Rishi Sunaku pateko į finalinį dvejetuką, jos kampanija buvo sutelkta į vieną temą – mokesčių mažinimą.
Jos kampanijoje buvo kalbama apie išlaidų gynybai didinimą, griežtą kovą su nusikalstamumu ir daugybę pagyrų Margaret Thatcher, tačiau pagrindinis jos pažadas buvo tas, kad balsavimas už ją – tai balsavimas už mokesčių mažinimą ir ekonomikos augimo skatinimą.
Ji nuolat peikė R.Sunako darbą, sakydama, kad jam užimant kanclerio postą buvo padidinti mokesčiai iki didžiausio lygio per 70 metų.
L.Truss taip pat iš anksto paskelbė, kad atsisakys nacionalinio draudimo didinimo, kuris buvo įvestas siekiant finansuoti Nacionalinę sveikatę tarnybą ir socialinę priežiūrą, atsisakys planuoto pelno mokesčio didinimo ir sustabdys žaliųjų mokesčių, taikomų sąskaitoms už energiją, nors anksčiau palaikė šią politiką.
Daugelis partijos lyderių ir ekonomistų suabejojo, ar pakanka pinigų jos planams įgyvendinti, o pragyvenimo išlaidų krizė ir gresiantis kainų kilimas taip pat suklupdė L.Truss viešojoje erdvėje.
Požiūrio į pragyvenimo išlaidų krizę tikrinimas
Interviu metu „Financial Times“, L.Truss nurodė, kad „konservatyvus būdas“ spręsti pragyvenimo išlaidų krizę yra mažinti mokesčius, „o ne dalyti pašalpas“. Dėl to ji susilaukė nemažai kritikos.
Ekspertų nuomone, mokesčių mažinimas pirmiausia paveiks tik tuos, kurie moka mokesčius, o tai reiškia, kad mažiausias pajamas gaunantys namų ūkiai ar pašalpas gaunantys asmenys ir pensininkai – tie, kurie šią žiemą nukentės labiausiai, – naudos negaus.
Tiesioginės paramos atmetimas sukėlė didžiulį pasipriešinimą ir net jos šalininkai sunkiai ją palaikė, todėl galiausiai ji apsigalvojo ir pareiškė, kad jei taps ministre pirmininke, apsvarstys visas galimybes.
Kalbėdama apie viešojo sektoriaus darbo užmokestį, ji teigė, kad būtų galima sutaupyti 8,8 mlrd. svarų sterlingų mokesčių mokėtojams, jei vietoj nacionalinių darbo užmokesčio tarybų įvestų regionines darbo užmokesčio tarybas, kurios nustatytų valstybės tarnautojų atlyginimus, atsižvelgdamos į jų gyvenamąją vietą.
Tačiau tai reikštų, kad skurdesnėse šalies dalyse dirbantiems valstybės tarnautojams būtų mokama mažiau nei jų kolegoms turtingesnėse vietovėse, pavyzdžiui, pietryčiuose ir Londone.
Ekspertai įspėjo, kad norint pasiekti šią sumą, planas turėtų apimti ne tik vyriausybės departamentus, bet ir mokytojus, slaugytojus ir policijos pareigūnus, kurių atlyginimai taip pat būtų mažesni nei pietinių regionų darbuotojų.
Torių parlamento nariai sukilo, opozicinės partijos puolė į eterį, o visuomenė toli gražu nebuvo sužavėta pasiūlymu. Tad naujoji premjerė atsisakė šios politikos.
Parengta pagal „Sky News“ ir „EuroNews“ inf.
