L. Truss, kuri lydere oficialiai tapo antradienį, per audienciją pas valstybės vadovę karalienę Elizabeth II Škotijoje, trečiadienio rytą turi susitikti su savo aukščiausių pareigūnų komanda.
Ši komanda apima didžiausia įvairove per visą Britanijos istoriją pasižyminčią svarbiausiųjų grupę: iždo kanclerį Kwasi Kwartengą, užsienio reikalų sekretorių Jamesą Cleverly ir vidaus reikalų sekretorę Suellą Braverman.
Vyriausybės laukia nelengvas darbų sąrašas, Jungtinei Karalystei grumiantis su didžiausia per kelis pastaruosius dešimtmečius infliacija ir rūpinantis, kaip teks apmokėti energijos sąskaitas, kitą mėnesį turinčias išaugti 80-ia proc., o sausį – dar daugiau.
Anglijos bankas prognozuoja, kad šalį vėliau šiais metais ištiks recesija.
Tačiau L. Truss, antradienį pirmą kartą kaip ministrė pirmininkė atvykusi į Dauningo gatvę, kur ką tik buvo nušniokštusi liūtis, demonstravo optimizmą.
„Esu įsitikinusi, kad drauge galime įveikti audrą“, – sakė ji.
Jos naujųjų ministrų gali būti paprašyta nedelsiant pasirašyti sąskaitų už energiją įšaldymo bent ateinančiai žiemai planą, atsieisiantį milijardus svarų.
Taip pat pranešama, kad darbotvarkėje galėtų būti ir klausimai dėl mokesčių mažinimo bei dalies sveikatos apsaugai skiriamų lėšų nukreipimo socialinei apsaugai.
„Sumažinsiu mokesčius, kad būtų apdovanotas sunkus darbas ir skatinami verslo vadovaujamas augimas bei investicijos“, – pažadėjo L. Truss.
Ji taip pat sakė, kad jau „šią savaitę“ imsis veiksmų dėl sąskaitų už dujas ir elektrą, kaip ir dėl platesnės energijos politikos.
„Kone nevaldomi“
Po vyriausybės posėdžio L. Truss nuvyks į Bendruomenių Rūmus susiremti su opozicijoje esančių leiboristų lyderiu Keiru Starmeriu per pirmąją ministrės pirmininkės atsakinėjimo į parlamentarų klausimus sesiją.
JK ministrai pirmininkai kiekvieną trečiadienį vyksta atsakyti į įstatymų leidėjų klausimus, o per pirmąją L. Truss sesiją bus išbandyti naujosios lyderės politinis charakteris bei retorikos įgūdžiai, taip pat pasimatys konservatorių paramos jai mastas.
47 metų L. Truss pirmadienį laimėjo Konservatorių partijos vidaus balsavimą, gavusi 57 proc. balsų. Jos kova su buvusiu iždo kancleriu Rishi Sunaku dėl valdančiosios partijos ir vyriausybės vadovo postų prasidėjo liepą, kai ankstesnis ministras pirmininkas Borisas Johnsonas paskelbė pasitraukiantis po daugybės skandalų ir atsistatydinimų iš jo kabineto.
Tačiau pradiniu balsavimo etapu ji buvo užsitikrinusi tik mažiau nei trečdalio parlamentinės frakcijos paramą.
Dabar jos laukia sunki užduotis vėl suvienyti torius po piktos kovos dėl lyderio posto.
Konservatorių parlamentarai yra „kone nevaldomi“ ir „netrokšta... sunkių sprendimų“, sakė vienas informuotas šaltinis, kurį pirmadienį citavo laikraštis „Financial Times“.
L. Truss tikriausiai susidurs su K. Starmerio ir kitų leiboristų priešiškų klausimų papliūpa, torių konkurentams siekiant pasinaudoti mėnesius trunkančiu valdančiųjų pakrikimu.
Apklausos rodo, kad leiboristų persvara dabar nusakoma dviženkliais skaičiais, bet kiti visuotiniai rinkimai turi įvykti po dvejų metų, vėliausiai 2025-ųjų sausį.
L. Truss pirmadienį pažadėjo per būsimus rinkimus nuvesti konservatorius į pergalę.
„Bauginanti politika“
L. Truss, kuri žadėjo nedelsdama sumažinti mokesčius ir taip paskatinti augimą, perspėjama, kad tokie žingsniai galėtų dar labiau pakurstyti infliaciją.
Kainos JK šiemet ir taip kilo labiausiai per keturis dešimtmečius, pirmiausia – dėl smarkiai išaugusių energijos kaštų.
Pagal jos planus situacijai spręsti sąskaitos už dujas ir elektrą namų ūkiams ir įmonėms bent ateinančiai žiemai bus įšaldytos ties lygiu, panašiu į dabartinį.
Vyriausybė skolins ar suteiks garantijas dėl privataus sektoriaus paskolų energijos tiekėjams, kad kompensuotų kainų skirtumą, smarkiai augant pasaulinėms didmeninėms kainoms.
Vis dar neaišku, ar vyriausybė šį planą apmokės iš papildomo skolinimosi, ar prašys vartotojų prisiimti išlaidas per ateinančius du dešimtmečius.
Paulas Johnsonas iš strateginių studijų centro „Institute for Fiscal Studies“ (IFS) sakė, kad tai „bauginanti politika“, bet ji tikriausiai yra būtina.
„Labai brangi, netikslinė, didinanti trūkumo riziką“, – pažymėjo jis socialiniame tinkle „Twitter“.
Vis dėlto jis perspėjo, jog problemos mastas „reiškia, kad tinkamos alternatyvos tiesiog gali nebūti“.
Tarp kitų neatidėliotinų L. Truss reikalų bus tarp JK ir Europos Sąjungos po „Brexito“ tvyrančios įtampos mažinimas, pirmiausia – dėl prekybos susitarimų Šiaurės Airijoje, taip pat Vakarų parama Ukrainai.
L. Truss ir J. Bidenas sutarė dėl būtinybės saugoti taiką Šiaurės Airijoje
Naujoji Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss ir JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį per pirmąjį jųdviejų pokalbį telefonu jai tapus premjere „sutarė dėl būtinybės saugoti“ taiką Šiaurės Airijoje.
L. Truss, antradienį prie vyriausybės vairo pakeitusi Borisą Johnsoną, J. Bidenui taip pat sakė, jog tikisi „glaudžiai bendradarbiauti“ su Vašingtonu, „mums, laisvų demokratijų lyderiams, sprendžiant bendrus iššūkius“, sakė Dauningo gatvės atstovė.
Tarp tų iššūkių yra ir „aštrios ekonominės problemos, sukeltos [Rusijos prezidento] V. Putino karo“, sakė atstovė.
Pokalbis įvyko žiniasklaidai anksčiau pranešus apie Vašingtone juntamą susirūpinimą dėl L. Truss po jos vienerių metų darbo JK užsienio reikalų sekretorės poste, kurį temdė „Brexito“ išprovokuota įtampa Šiaurės Airijoje ir pašliję Londono ryšiai su Briuseliu, Dublinu ir Vašingtonu.
Eidama užsienio reikalų sekretorės pareigas L. Truss pateikė JK parlamentui įstatymo projektą, kuriuo siekiama vienašališkai pakeisti politiškai nestabiliai Šiaurės Airijai po „Brexito“ taikomas prekybos taisykles. Tam griežtai priešinasi Europos Sąjunga ir Airijos vyriausybė.
Airiškų šaknų turintis J. Bidenas kritiškai vertino B. Johnsono vyriausybės „Brexito“ politiką, o jo santykiai su buvusiu JK lyderiu buvo gana šalti.
J. Bidenas prieš 2020 metais vykusius JAV prezidento rinkimus perspėjo, kad jei dėl „Brexito“ nukentėtų 1998-ųjų Didžiojo penktadienio susitarimas, užbaigęs tris dešimtmečius trukusį konfliktą Šiaurės Airijoje, jis nepritartų JAV ir JK prekybos susitarimui.
Prekybos susitarimas tarp Londono ir Vašingtono šiuo metu matomas kaip tolima perspektyva.
Visgi gynybiniai ryšiai tarp šių dviejų sąjungininkių kelerius pastaruosius metus stiprėjo. Pernai abi šalys kartu su Australija sudarė naują gynybos aljansą AUKUS, leisiantį Kanberai įsigyti amerikietiškų branduolinių povandeninių laivų.
Per antradienio pokalbį telefonu L. Truss ir J. Bidenas „sutarė plėsti tuos ryšius, be kita ko, stiprinant mūsų glaudžią gynybinę partnerystę per NATO ir AUKUS“.
„Lyderiai patvirtino savo įsipareigojimą stiprinti pasaulinę laisvę, kovoti su autokratijų keliamomis grėsmėmis ir padaryti viską, kad V. Putinas patirtų nesėkmę Ukrainoje“, – sakė Dauningo gatvės atstovė.
Baltieji rūmai savo ruožtu nurodė, kad abu lyderiai aptarė savo „bendrą įsipareigojimą“ Didžiojo penktadienio susitarimui, taip pat „būtinybę derybų keliu rasti sprendinį dėl Šiaurės Airijos protokolo“.
Pasak Baltųjų rūmų, L. Truss ir J. Bidenas taip pat aptarė „Kinijos keliamus iššūkius“ ir akcentavo būtinybę užkirsti kelią Iranui įgyti branduolinių ginklų.
