Kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų (SD) lyderis Jimmie Akessonas, kalbėdamas audringame priešrinkiminiame mitinge pietiniame Helsingborgo uostamiestyje, buvo sutiktas šūksniais ir plojimais.
Netoliese esančioje magistralėje sulėtėjo automobilis, o vienas vyras pro atvirą vairuotojo pusės langą taip garsiai sušuko „Pirmyn, Jimmie“, kad J.Akessonas trumpam nustojo kalbėti ir nusijuokė.
„Atėjo laikas Švedijos žmonėms suteikti mums šansą, – paskutinės savaitės dienos vakarą keliems šimtams žmonių sakė J.Akessonas. – Atėjo laikas suteikti mums šansą vėl padaryti Švediją didingą.“
Rugsėjo 11 d. Švedijoje vyksiantys rinkimai pretenduoja tapti unikaliu balsavimu Šiaurės Europos valstybės istorijoje. Pirmą kartą kraštutinių dešiniųjų populistų partija turi realių galimybių užsitikrinti rimtą įtaką svarbiausiose politikos srityse, įskaitant imigraciją ir policijos darbą.
Jei laimės opozicinis blokas, J.Akessonas sieks užsitikrinti kuo didesnę įtaką, vadovaudamas palaikančiai partijai mažumos vyriausybėje arba kaip ministras naujoje platesnėje koalicijoje.
Mažai tikėtina, kad J.Akessonas taps ministru pirmininku, jei laimės jo partija, nes kitos opozicinio bloko partijos – centro dešinieji nuosaikieji, krikščionys demokratai ir liberalai – pareiškė, kad remia nuosaikiųjų lyderį Ulfą Kristerssoną, net jei jo partijos apklausų rezultatai bus prastesni nei SD.
Tačiau SD tapimas pagrindiniu Švedijos politikos formuotoju vis tiek būtų radikalus sukrėtimas Šiaurės Europos valstybės politinei sistemai, kuri pastarąjį šimtmetį daugiausia buvo grindžiama konsensuso siekimu.
Nors Švedijos imigracijos politika ilgą laiką buvo liberali, SD platformoje būtų siekiama, kad prieglobsčio prašytojų nebūtų. Švedijos baudžiamojo teisingumo sistema tradiciškai orientuota į reabilitaciją, o ne į bausmes, tačiau SD ragina skirti ilgesnes laisvės atėmimo bausmes ir plačiau taikyti deportaciją.
„Deportuoti užsienio nusikaltėlius... ir jokių diskusijų“, – sakoma viename iš naujųjų SD rinkimų plakatų.
Įžūli nauja jėga
Helsingborge buvo aišku, kad SD ketina įnešti naujų vėjų Švedijos politikoje.
J.Akessonas surengė tris koncertus 13-os „vakarėlių“ ciklo, vykusio Švedijos miestų aikštėse, kuriuos lydėjo SD europarlamentarė Jessica Stegrud ir nedidelė „Dance Band King“ apšildymo grupė.
J.Akessonas lengvai valdė minią, gvildendamas pagrindines savo partijos idėjas dėl imigracijos ir bausmių skyrimo, o taip pat ir pažadus sumažinti benzino kainas.
Jis piešė nusikalstamumo nuniokotos Švedijos paveikslą, kur gaujos klajoja po kaimus, įsilauždamos į namus, vogdamos iš sodų ir „atiminėdamos iš žmonių valčių variklius“.
Jis teigė, kad socialdemokratų vyriausybė leido žlugti gerovės valstybei, ir sakė, kad jo partija auga, nes drįsta įvardyti tokius trūkumus ir „vadinti daiktus daiktais“.
„Švedija buvo puiki šalis, saugi šalis, sėkminga šalis ir ji vėl gali būti visa tai“, – sakė jis.
J.Akessono žinia sudomino pagrindinius SD rinkėjus, susirinkusius Helsingborge, pietiniame Skanės regione esančiame mieste, kur partija tradiciškai pasiekia gerų rezultatų.
Tačiau J.Akessonas ne visur toks populiarus.
Kitoje savo partijos turo stotelėje, šį kartą hipsterių gausiai lankomame centriniame Stokholmo Siodermalmo rajone, politiko kalba sulaukė rimto pasipriešinimo.
Jam kalbant, į aikštę plūstelėjo dešimtys protestuotojų iš Kairiųjų partijos jaunimo sparno ir kartais užgoždavo J.Akessoną triukšmingais kaltinimais, kad jis vadovauja fašistų ir rasistų partijai.
Vyras tamsiais akiniais atvyko anksčiau ir per visą renginį stovėjo nejudėdamas, laikydamas suspaustame kumštyje A4 formato lapą, ant kurio juodame fone raudonai parašyta „Eik į pragarą, rasistinė kiaulė“.
Po savo kalbos Helsingborge J.Akessonas sakė, kad rinkimų rezultatai galiausiai priklausys nuo to, kuri pusė geriau mobilizuos savo šalininkus eiti balsuoti.
„Šie rinkimai bus labai įtempti, – sakė jis. – Lemtingi gali tapti vos keli tūkstančiai balsų.“
Apklausų rezultatai
Laikraščio „Aftonbladet“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad premjerės Magdelanos Andersson socialdemokratų stovykla gaus 49,6 proc. balsų, o dešiniųjų blokas – 49,4 proc. Tai sudaro tik maždaug 13 000 balsų skirtumą.
„Situacija visiškai išsilygino“, – sakė nuomonės tyrimų instituto „Demoskop“ vadovė Karin Nelssom. Formuoti kitą vyriausybę gali išpulti ir M. Andersson, ir jos konkurentui Ulfui Kristerssonui. Kaip ir po pastarųjų rinkimų 20018-aisiais, suformuoti vyriausybę esą gali būti labai sunku.
Panašūs ir visuomeninio transliuotojo SVT užsakytos apklauso rezultatai. Čia M. Andersson kairysis blokas turi 49,7 proc. rinkėjų pasitikėjimą, o U. Kristerssono stovykla – 49,4 proc.
M. Andersson šiuo metu vadovauja socialdemokratų mažumos vyriausybei, kuri parlamente yra priklausoma nuo liberalios Centro partijos, Kairės partijos ir žaliųjų paramos.
Konservatorių bloko vedlys yra Nuosaikiųjų partijos pirmininkas U. Kristerssonas. Jis pastarąją kadenciją pirmą kartą pareiškė esąs atviras bendradarbiavimui su dešiniaisiais populistais. Tam yra svari priežastis: Švedijos demokratams prognozuojama daugiau kaip 20 proc. balsų, o tai reiškia – daugiau nei nuosaikiesiems. Dėl to U. Kristerssonas gali neturėti šansų tapti premjeru.
Parengta pagal „Politico“ inf.
