Pasak Jake'o Sullivano, sprendimas surengti referendumus okupuotoje teritorijoje yra Rusijos reakcija į Ukrainos kariuomenės sėkmę fronte.
Netrukus buvo pranešta, kad V. Putinas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu kreipsis į rusų tautą per televiziją.
Pranešime buvo teigiama, kad Rusijos prezidentas savo kalboje daugiausia dėmesio skirs „referendumams“ dėl okupuotų Ukrainos teritorijų prijungimo prie Rusijos.
Tikėtina, kad po pralaimėjimų Charkove Rusija šį savaitgalį vėl bandys skubinti pseudoreferendumų Donbase, Chersone, Luhanske ir okupuotoje Zaporožės srities dalyje surengimo procesą.
V.Putino kreipimosi į tautą kalbos pradžia buvo nurodyta 21 val. Lietuvos laiku, tačiau transliacija vėlavo, o galiausiai buvo atšaukta. Naujienų kanalas „NEXTA“ rašo, kad „Russia Today“ televizijos programos galiausiai pašalino V. Putino kalbą. Rusijos leidinys lenta.ru taip pat nurodė, kad V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neatsiliepė į skambučius.
Buvęs V. Putino patarėjas, politologas Sergejus Markovas pranešė, kad V. Putino kreipimasis atidėtas iki rytojaus, jam paantrino propagandistas Vladimiras Solovjovas. Remiantis naujausiais šaltiniais, V.Putino kreipimasis bus transliuojamas rytoj 9 val. ryto Lietuvos laiku ir truks apie valandą.
„Eikite miegoti“, – netrukus savo kanale „Telegram“ parašė naujienų kanalo RT redaktorė Margarita Simonyan.
Paskutinį kartą V. Putinas gyvai kalbėjo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Mobilizacijos mastas
Valstybės Dūmos Gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas antradienio vakarą interviu Rusijos parlamentiniam laikraščiui „Moskovskij Komsomolets“ pareiškė, kad karinės padėties įvedimas yra įmanomas tik „tam tikruose Rusijos regionuose“.
Anot jo, tai gali nutikti teritorijose, besiribojančiose su Ukraina, kurios „beveik kasdien yra apšaudomos“. A.Kartapolovas pridūrė, kad būtina apsaugoti civilius ir „naudoti specialią ginkluotę – tą pačią oro gynybą“.
A.Kartapolovas taip pat kalbėjo apie tai, kaip pasienio zonose atrodys karinės padėties režimas, jei jis vis dėlto bus paskelbtas. „Arčiausias analogas yra antiteroristinės operacijos režimas, kuris per pirmąjį ir antrąjį Čečėnijos karus buvo paskelbtas pasienio zonose“, – pabrėžė jis.
Anot jo, karo padėties metu visa valdžia regione visiškai pereina karinei administracijai. Taip pat įvedami piliečių judėjimo apribojimai, pavyzdžiui, komendanto valanda. Prasideda specialusis ypatingos svarbos infrastruktūros objektų darbo režimas ir draudimas įvažiuoti ir išvažiuoti.
Pasak jo, kai karinė padėtis bus įvesta pasienyje su Ukraina, tai ir „leis paskelbti mobilizaciją“ tuose regionuose ir, pasak jo, naudoti atitinkamą ginkluotę.
Rusiją palaikantys „Telegram“ kanalai bei karo tinklaraštininkai taip pat skelbė, kad greičiausiai bendros mobilizacijos nebus.
Vakarai nepripažįsta referendumų
Vašingtonas pabrėžė, kad nepripažins šių „fiktyvių“ balsavimų rezultatų. Tokią nuomonę išsakė ir daugumos Vakarų valstybių lyderiai.
„Šie referendumai pažeidžia suverenumo ir teritorinio vientisumo principus, kuriais grindžiama tarptautinė sistema“, – sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.
„Jei tai įvyks, Jungtinės Valstijos niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į tariamai aneksuotas Ukrainos dalis“, – sakė jis.
J. Sullivanas teigė, kad „referendumai“ ir pranešimai apie Rusijos planus pašaukti daugiau karių atspindi pastarojo meto Maskvos nesėkmes kare, Ukrainos kariuomenei išlaisvinus didelius teritorijos plotus.