V.Putino trečiadienį pasakyta kalba sukėlė nerimą, o jo išsakyti grasinimai turi būti vertinami rimtai, „Sky News“ sakė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrė Gillian Keegan.
V.Putinas pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų paskelbė dalinę mobilizaciją, perspėdamas Vakarus, kad jei jie ir toliau tęs, pasak jo, „branduolinį šantažą“, Maskva atsakys visu savo didžiuliu arsenalu.
„Akivaizdu, kad į tai turėtume žiūrėti labai rimtai, nes mes nekontroliuojame [šios situacijos] – nesu tikra, kad ir jis iš tikrųjų kontroliuoja. Akivaizdu, kad tai yra eskalacija“, – sakė G.Keegan.
„Tai gąsdina... Tai rimtas grasinimas, bet jis jau buvo išsakytas anksčiau“, – sakė ji BBC atskirame interviu.
V.Putinas savo kalboje pakartojo, kad jo tikslas yra „išlaisvinti“ rytų Ukrainos Donbaso pramoninį centrą ir kad dauguma regiono žmonių nenori grįžti į, jo žodžiais tariant, „Ukrainos jungą“.
„Akivaizdu, kad visa kalba buvo grynas V.Putino melas ir istorijos perrašinėjimas“, – sakė JK ministrė.
Buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius Rusijoje: tai reikšminga eskalacija
Buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius Rusijoje Tony Brentonas televizijai „Sky News“ sakė, kad V.Putino paskelbta dalinė mobilizacija yra „gana reikšminga karo Ukrainoje eskalacija“.
Jis sakė: „Rusija iki šiol kovojo šiame kare viena ranka susiėmusi už nugaros, ji nesiimė mobilizacijos, nes V.Putinas nerimavo dėl poveikio Rusijos viešajai nuomonei.
Tai, ką V.Putinas paskelbė dabar, yra mobilizacija, kurios jis atsisakė nuo pat karo pradžios.
Dabar jis priėmė savo kariškių patarimą ir grįžo prie branduolinių grasinimų tariamų branduolinių grėsmių iš Vakarų kontekste.
Nežinau, ar jis pats tuo tiki, ar ne, bet akivaizdu, kad tai yra labai reikšmingas žingsnis į priekį vyraujančioje retorikoje.“
T.Brentonas pridūrė, kad Rusijos visuomenės akyse tai, kas iki šiol buvo apibūdinama kaip „karinė operacija“, dabar artėja prie karo.
JAV ambasadorė Ukrainoje: tai „silpnumo ženklas“
JAV ambasadorė Ukrainoje trečiadienį pareiškė, kad V.Putino įsakymas dėl dalinės mobilizacijos yra „silpnumo ženklas“.
„Fiktyvūs referendumai ir mobilizacija yra silpnumo, Rusijos nesėkmės požymiai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Bridget Brink.
„Jungtinės Valstijos niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į tariamai aneksuotą Ukrainos teritoriją, mes ir toliau palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – sakė ji.
Vokietija pasmerkė Rusijos mobilizaciją
Vokietijos vicekancleris Robertas Habeckas trečiadienį pareiškė, kad V.Putino įsakymas dėl dalinės karinės mobilizacijos Rusijos karui Ukrainoje paremti yra „blogas ir neteisingas žingsnis“.
„Daline mobilizacija (Rusija) toliau eskaluoja šį tarptautinę teisę pažeidžiantį agresyvų karą“, – sakė R.Habeckas, kuris taip pat yra ekonomikos ministras.
Jo pareiškimą Ekonomikos ministerija paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“.
„Blogas ir neteisingas žingsnis, kurį griežtai smerkiame... Mes ir toliau visapusiškai remiame Ukrainą“, – pridūrė R.Habeckas.
M. Podoliakas: tai nuspėjamas žingsnis, kuris bus labai nepopuliarus
Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas antradienį pareiškė, kad Rusijoje skelbiama dalinė mobilizacija yra nuspėjamas žingsnis, kuris bus labai nepopuliarus tarp rusų, praneša „Sky News“.
Pasak jo, tai reiškia, kad karas Ukrainoje nevyksta pagal Maskvos planą. M. Podoliakas pridūrė, kad Rusijos V.Putinas akivaizdžiai bando dėl karo kaltę suversti Vakarams.
JK gynybos sekretorius: V. Putino paskelbta mobilizacija rodo, kad invazija Ukrainoje „žlunga“
Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas mobilizuoti kariuomenės rezervistus karui Ukrainoje rodo, kad „jo invazija žlunga“, trečiadienį pareiškė Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as.
„Jokie grasinimai ir propaganda negali paslėpti fakto, kad Ukraina laimi šį karą, tarptautinė bendruomenė yra vieninga, o Rusija pasauliui tampa pariju“, – nurodė B. Wallace'as išplatintame pareiškime.
Trečiadienį V. Putinas kreipdamasis į tautą paskelbė, kad šalyje pradedama dalinė mobilizacija.
Gynybos ministerija nurodė, kad bus mobilizuota 300 tūkst. rezervistų.
Popiežius smerkia žiaurumą Ukrainoje
Popiežius Pranciškus šį rytą pasmerkė Ukrainoje vykdomus žiaurumus po to, kai V.Putinas patvirtino, kad šiandien bus mobilizuoti Rusijos rezervai.
Pontifikas neįvardijo nei V.Putino, nei Rusijos, tačiau pasmerkė Ukrainoje vykstantį „žiaurumą, monstriškumą ir kankinimus“.
Popiežius Pranciškus apie tai kalbėjo per kassavaitinę bendrąją audienciją Vatikane.
Nyderlandų premjeras: mobilizacija yra „panikos ženklas“
Paskutinis iš daugybės pasaulio lyderių, reaguojančių į V.Putino „dalinę“ mobilizaciją šį rytą, yra Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.
Jis sako, kad šis žingsnis yra aiškus Kremliaus panikos ženklas po Ukrainos laimėjimų šalies šiaurės rytuose.
M.Rutte pridūrė, kad V.Putino pareiškimo nereikėtų suprasti kaip tiesioginio grasinimo pradėti visišką karą su Vakarais.
„Mobilizacija, raginimas rengti referendumus Donecke, tai yra panikos ženklas, – sakė jis. – Jo retorika dėl branduolinių ginklų yra tai, ką jau daug kartų girdėjome.Visa tai yra mums žinomos retorikos dalis. Patarčiau išlikti ramiems“, – kalbėjo jis.
Lenkijos premjeras: V. Putinas „bandys sunaikinti“ Ukrainą
Po V.Putino sprendimo dalinai mobilizuoti kariuomenę Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad Rusija bandys sunaikinti Ukrainą ir pakeisti jos sienas.
„Kartu su savo sąjungininkais padarysime viską, ką galime, kad NATO dar labiau paremtų Ukrainą, kad ji galėtų apsiginti“, – pridūrė jis.
M.Morawieckis paragino Vakarų sąjungininkus suteikti daugiau pagalbos Kijevui.
Latvija neteiks prieglobsčio mobilizacijos vengiantiems Rusijos piliečiams
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius trečiadienį pareiškė, kad jo šalis neteiks prieglobsčio mobilizacijos vengiantiems Rusijos piliečiams, praneša „Reuters“.
Ministras savo „Twitter“ paskyroje parašė, kad atitinkamas sprendimas buvo priimtas „saugumo sumetimais“. Jis pridūrė, kad Latvija nekeis nuo pirmadienio šalyje įsigaliojusios sugriežtintos Rusijos piliečių įleidimo tvarkos.
Čekijos premjeras: tai įrodymas, kad Rusija yra vienintelė agresorė
Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala teigia, kad dalinė Rusijos mobilizacija yra bandymas toliau eskaluoti Maskvos pradėtą karą prieš Ukrainą ir dar vienas įrodymas, kad Rusija yra vienintelė agresorė.
P.Fiala teigė, kad būtina toliau teikti pagalbą Ukrainai ir Čekija yra suinteresuota tai daryti.
Čekija buvo pirmoji šalis, kuri siuntė sunkiąją ginkluotę Ukrainai, o vėliau siuntė tankus, sraigtasparnius ir artilerijos sistemas.
A. Navalnas: V. Putino paskelbta mobilizacija sukels „didžiulę tragediją“
Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas pareiškė, kad trečiadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbta dalinė mobilizacija atves prie „didžiulės tragedijos“.
Balsingiausias V.Putino kritikas tai sakė vaizdo ryšiu per teismo posėdį, kuriame nagrinėjama viena iš jo bylų.
„Tai sukels didžiulę tragediją, daugybę mirčių... Siekdamas išlaikyti asmeninę valdžią, Putinas įžengė į kaimyninę šalį, ten žudė žmones, o dabar į šį karą siunčia daugybę Rusijos piliečių“, – sakė A.Navalnas.
„Akivaizdu, kad šis besitęsiantis nusikalstamas karas... tik gilėja ir blogėja, o Putinas nori įtraukti į jį kuo daugiau žmonių“, – teigė A.Navalnas.
Jis pridūrė, kad Rusijos lyderis „nori sukruvinti šimtų tūkstančių žmonių rankas“.
Opozicionierius atlieka devynerių metų laisvės bausmę dėl virtinės kaltinimų, kuriuos jis laiko politiškai motyvuotais. Jis kali pataisos kolonijoje netoli Vladimiro miesto, už maždaug 200 km nuo Maskvos.
Keli opozicijos aktyvistai socialiniuose tinkluose paragino trečiadienio vakarą rengti protestus Rusijos miestuose.
ES: mobilizacija rodo V. Putino desperaciją
V.Putino įsakymas dėl dalinės karinės mobilizacijos ir siekis surengti referendumus dėl okupuotų Ukrainos teritorijų aneksijos rodo jo „desperaciją“ dėl Maskvos karinių nesėkmių Ukrainoje, trečiadienį pareiškė Europos Sajungos atstovas spaudai.
„Tai tik dar vienas įrodymas, kad Putino nedomina taika, kad jis suinteresuotas agresijos karo eskalavimu“, – sakė ES atstovas spaudai Peteris Stano.
„Tai taip pat yra dar vienas jo desperacijos ženklas, dėl to, kaip klostosi jo agresija prieš Ukrainą“, – pridūrė jis.
Trečiadienį V.Putinas kreipdamasis į tautą paskelbė, kad šalyje pradedama dalinė mobilizacija. Gynybos ministerija nurodė, kad bus mobilizuota 300 tūkst. rezervistų.
V.Putinas taip pat pareiškė, kad remia okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primestos valdžios planus surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos.
P.Stano pažadėjo, kad Maskva sulauks ES „pasekmių“ dėl siekio pateisinti jos okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją.
Tačiau jis atsisakė pateikti daugiau detalių, o ES narė Vengrija pareiškė nepritarianti naujų baudžiamųjų priemonių įvedimui po šešių precedento neturinčių sankcijų Rusijai paketų.
ES pareiškė, kad nepripažįsta Kremliaus Ukrainoje surengtų „fiktyvių ir neteisėtų referendumų“, o P. Stano teigė, kad blokas ir toliau rems Ukrainą, siekdamas padėti jai išlaisvinti savo teritoriją.
„Ukraina kariauja pateisinamą savigynos karą dėl šalies išlikimo“, – sakė jis.
Bendrija Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, jau yra skyrusi 2,5 mlrd. eurų paramos karinėms reikmėms ir ketina skirti dar maždaug 500 mln. eurų. Ukraina už tuos pinigus perka ginklus. NATO šalys taip pat teikia paramą iš savo arsenalų.
Kinija paragino šalis pradėti dialogą ir nutraukti ugnį
Kinija trečiadienį paragino „dialogu ir konsultacijomis siekti ugnies nutraukimo“, V.Putinui paskelbus dalinę kariuomenės rezervistų mobilizaciją karui Ukrainoje.
„Raginame susijusias šalis dialogu ir konsultacijomis pasiekti paliaubas ir kuo greičiau rasti sprendimą, kuris atitiktų visų šalių teisėtus saugumo interesus“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas per įprastą spaudos konferenciją.
Trečiadienį V. Putinas kreipdamasis į tautą paskelbė, kad šalyje pradedama dalinė mobilizacija.
Jis taip pat pažadėjo panaudoti „visas turimas priemones“ Rusijos teritorijai apsaugoti.
Gynybos ministerija nurodė, kad bus mobilizuota 300 tūkst. rezervistų.
V. Putino kreipimasis nuskambėjo kitą dieną po to, kai okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primesta valdžia paskelbė planus surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos.
Kinija ir Rusija, buvusios Šaltojo karo sąjungininkės, pastaraisiais metais suartėjo, girdamos savo „beribę“ partnerystę, turinčią tapti atsvara JAV dominuojančiai pozicijai pasaulyje.
Praėjusią savaitę V. Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas Uzbekistane susitiko regioniniame aukščiausiojo lygio susitikime ir paragino Azijos šalių lyderius kurti naują „tarptautinę tvarką“, metančią iššūkį Vakarų įtakai.
Trečiadienį Wang Wenbinas pareiškė, kad Kinija laikosi nuomonės, jog „reikia gerbti visų šalių suverenumą ir teritorinį vientisumą, laikytis JT Chartijos tikslų ir principų, rimtai atsižvelgti į teisėtus visų šalių saugumo klausimus ir remti visas pastangas taikiai spręsti krizes“.
Kinija „yra pasirengusi bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, kad ir toliau atliktų konstruktyvų vaidmenį deeskaluojant padėtį“, pridūrė jis.
O. Scholzas vadina V. Putino pareiškimus „nevilties aktu“
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pasmerkė prezidento Vladimiro Putino įsakymą dėl dalinės karinės mobilizacijos siekiant paremti Rusijos karą Ukrainoje ir ketinimą surengti referendumus dėl okupuotų teritorijų aneksijos, pavadinęs tai „nevilties aktu“.
Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose O.Scholzas tvirtino, kad Rusija „negali laimėti šio nusikalstamo karo“ Ukrainoje ir kad „pastaruoju savo sprendimu (V. Putinas) viską dar labiau pablogina“.
