Lyderiai nuotėkius iš Baltijos jūros dugnu nutiestų dujotiekių vadina sabotažu

Seismologams pranešus apie sprogimus prie „Nord Stream“ dujotiekių, Europos vadovai antradienį pareiškė, kad labiausiai tikėtina nuotėkių šiuose Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Europą nutiestuose dujotiekiuose priežastis yra sabotažas.

Antradienį, 2022 m. rugsėjo 27 d., prie Danijos Bornholmo salos krantų pastebimas didelis neramumas jūroje po to, kai keli neįprasti nutekėjimai dviejuose gamtinių dujų vamzdynuose, einančiuose iš Rusijos Baltijos jūros dugnu į Vokietiją, sukėlė susirūpinimą dėl galimo sabotažo.<br>AP/Scanpix nuotr.
Antradienį, 2022 m. rugsėjo 27 d., prie Danijos Bornholmo salos krantų pastebimas didelis neramumas jūroje po to, kai keli neįprasti nutekėjimai dviejuose gamtinių dujų vamzdynuose, einančiuose iš Rusijos Baltijos jūros dugnu į Vokietiją, sukėlė susirūpinimą dėl galimo sabotažo.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2022-09-28 08:34

Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen teigė, kad nuotėkius nulėmė sabotažas. Ji pagrasino „griežčiausiu įmanomu atsaku“ į bet kokį tyčinį kenkimą Europos energetikos infrastruktūrai.

Dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ yra atsidūrę pastarųjų mėnesių geopolitinės įtampos epicentre. Rusija, kuriai Vakarai dėl invazijos į Ukrainą paskelbė sankcijas, reaguodama nutraukė gamtinių dujų tiekimą Europai.

Danijos kariuomenės padarytose ir antradienį paskelbtose nuotraukose matyti smarkiai burbuliuojantis jūros paviršius trijose nuotėkių vietose Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose į šiaurę nuo Lenkijos. Burbuliuojančių zonų skersmuo yra nuo 200 iki 1 000 metrų.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį pareiškė, kad „Nord Stream“ vamzdynų nuotėkis netoli Danijos salos Baltijos jūroje įvyko dėl „tyčinių veiksmų“, o ne dėl nelaimingo atsitikimo.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sakė, kad nuotėkiai yra sabotažo aktas, kuris „tikriausiai žymi kitą padėties Ukrainoje eskalavimo žingsnį“.

Kadenciją baigianti Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson sakė, kad „buvo sprogimų“, bet užsienio reikalų ministrė Ann Linde sakė nesiimanti „spėlioti apie motyvus ar veikėjus“.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad JAV nagrinėja ataskaitas, kuriose teigiama, jog nuotėkiai yra „išpuolio arba kažkokio sabotažo rezultatas“. JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas teigė, jog Vašingtonas „remia pastangas atlikti tyrimą ir mes tęsime savo darbą, kad užtikrintume Europos energetinį saugumą“.

Kopenhaga mano, kad nuotėkiai vamzdynuose, kurie yra pilni dujų, bet neveikia, tęsis „mažiausiai savaitę“ – kol baigsis iš povandeninių vamzdžių išsiskiriantis metanas.

Kaip ir Danija, Švedijos vyriausybė pareiškė, kad nelaiko to agresijos aktu prieš ją, nes minimi įvykiai vyko ne jos teritoriniuose vandenyse, o išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Upsalos universiteto seismologijos institutas SNSN prieš pat nuotėkius netoli jų vietų prie Danijos Bornholmo salos krantų pirmadienį užregistravo du „didžiulius energijos išsiskyrimus“, naujienų agentūrai AFP sakė šio universiteto seismologas Peteris Schmidtas.

„Kai išskiriama tiek daug energijos, tai gali sukelti tik sprogimas, nelabai kas daugiau“, – nurodė jis.

Kremlius antradienį pareiškė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl pranešimų apie nuotėkius iš dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“.

Žurnalistų paklaustas, ar tai galėjo būti sabotažo aktas, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė, kad šiuo metu „neįmanoma atmesti jokių variantų“.

Tačiau Ukraina antradienį pareiškė, kad nuotėkius iš Rusijos į Europą nutiestuose dujotiekiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ tikriausiai nulėmė Maskvos teroristinė ataka ir kad tai buvo Rusijos „agresijos prieš Europos Sąjungą aktas“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.