Rusijos kariuomenė – grėsmė pasauliui ar pervertinta galia: ekspertai įvertino dabartinę Kremliaus pajėgų būklę

Invazijos į Ukrainą pradžioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikėjo greita pergale, kuri nebuvo pasiekta, o plataus masto karui tęsiantis jau septynis mėnesius Kremliaus vadovas buvo priverstas skelbti ir vykdyti dalinę kariuomenės mobilizaciją, skirtą Ukrainos puolimui paremti. Kiek iš tikrųjų stiprios yra Rusijos ginkluotosios pajėgos?

Vykstant dalinei karių mobilizacijai, Rusijos rezervistai iš Sevastopolio išvyksta į karines bazes.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Vykstant dalinei karių mobilizacijai, Rusijos rezervistai iš Sevastopolio išvyksta į karines bazes.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijos kariuomenės paradas Raudonojoje aikštėje Maskvoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijos kariuomenės paradas Raudonojoje aikštėje Maskvoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusų kareiviai Maskvoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusų kareiviai Maskvoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2022-09-29 23:05, atnaujinta 2022-10-26 16:43

Žlugus Sovietų Sąjungai, Rusija darė viską, kad išlaikytų savo kaip supervalstybės statusą – taip pat ir kaip nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė. Kai tapo aišku, jog Rusija negali pretenduoti į šią vietą kaip ekonominė galybė, ji savo didybę stengėsi apibrėžti karine prasme.

Dešimtmečiais Rusijos kariuomenė buvo vadinama viena stipriausių pasaulyje. Ir iš tiesų, tai – branduolinį ginklą turinti kariuomenė. Tarsi norėdamas priminti pasauliui šį faktą, V.Putinas reguliariai rengdavo rusams ir stebėtojams užsienyje puikiai surežisuotus paradus ir karines pratybas.

Tačiau kokia iš tikrųjų galinga yra kariuomenė, galima parodyti ne ceremonijomis Raudonojoje aikštėje, o mūšio lauke. Šiuo metu rusai patiria vis daugiau pralaimėjimų prieš daug mažesnę Ukrainos kariuomenę. Kaip tai gali būti?

Kokio dydžio yra V. Putino armija?

Popieriuje Rusijos ginkluotosios pajėgos teigia turinčios 1 mln. karių, o netolimoje ateityje turės 1,1 mln. karių, teigia Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto atstovė Margarete Klein. Tačiau realus jų dydis yra daug mažesnis, Vokietijos kanalui „Deutsche Welle“ tvirtino ji.

Pasak jos, didelė dalis dislokuojamų Rusijos dalinių jau buvo panaudota Ukrainoje. „Jie patyrė didelių nuostolių, kalbant apie žuvusius ar sužeistus karius.“

Tikslius aukų skaičius sunku nustatyti, tačiau JAV žvalgyba mano, kad Rusija prarado dešimtis tūkstančių savo kareivių. Tuo tarpu Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį skelbė nukovusi jau 58 580 užpuolikus iš Rusijos.

Mintis, kad Rusija turi begalines dislokuojamų karių atsargas, toli gražu neatitinka tikrovės, teigė Jungtinėse Valstijose įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) atstovas George'as Barrosas. Jis pridūrė, kad ligšiolinė karo eiga įrodo, jog pasaulis jau seniai pervertino Rusijos kariuomenės pajėgumą. Jo teigimu, pastarojo meto V.Putino dalinės mobilizacijos tikslas – tik išlaikyti dabartinę fronto liniją po visų patirtų nuostolių.

Į frontą siunčiami be apmokymų ir įrangos

Rusijos karinės jėgos būklę taip pat galima iliustruoti šiuo metu šaukiamų žmonių grupėmis. „Ten yra vyrų, kuriems daugiau nei 50 metų ir kurie turi sveikatos problemų, – sakė G.Barrosas. Šį pastebėjimą patvirtina daugybė socialiniuose tinkluose paskelbtų istorijų ir vaizdo įrašų.

Prieš išvykstant į karą, rezervistai turi būti apmokyti ir aprūpinti, aiškino G.Barrosas. Tačiau dabar daugelis jų bus rengiami tik vieną ar du mėnesius, o to toli gražu nepakanka. Kiti netgi siunčiami į fronto linijas be jokio apmokymo ar įrangos, sakė jis ir pridūrė, kad vienintelis dalykas, ką tai gali padėti pasiekti, tai padidinti aukų skaičių.

Pasak JAV gyvenančio Rusijos saugumo eksperto Pavelo Luzino, Ukraina niekada nenutrauks savo kovos, net V.Putino pakalikams šalies rytuose vykdant fiktyvius referendumus. Be to, pasak jo, Rusijos ginklų pramonė artimiausiu metu nėra pajėgi tiekti didelių kiekių atsargų, ir ypač ne šiuo metu šaukiamiems rezervistams.

M.Klein sakė, kad dabar rusų pajėgos naudoja senus ginklus ir kulkas, kurie buvo laikomi dar nuo sovietinių laikų.

Be to, neaišku, kiek iš šių saugomų ginklų jau parduota dėl korupcijos ir ar jie apskritai dar tinkami naudoti. Rusijos ginklų pramonėje taip pat trūksta mikroschemų, reikalingų didelio tikslumo ginklams ir kitoms atsarginėms dalims gaminti, pridūrė ji.

Vienintelis privalumas, kurį Rusija iš tiesų turi, yra didesnis skaičius gyventojų, kuriuos ji gali pašaukti į kariuomenę. Tačiau, kaip pažymėjo karo analitikas G.Barrosas, kad kariuomenė būtų sėkminga, jai reikia ne tik kareivių. Jai reikia modernių ginklų, gero apmokymo, vadovavimo, motyvacijos ir logistikos planavimo.

„Vien tik perkėlus daugiau vyrų į priekines linijas rusų problemos neišsispręs“, – aiškino gynybos ekspertas.

Gerai apmokyti ir gerai aprūpinti samdiniai taip pat neatnešė Maskvai norimų rezulatatų, pridūrė G.Barrosas.

Gąsdinimas kalbomis apie branduolinius ginklus

Ekspertai sutinka, kad V.Putinui pasitelkiant šantažą kalbomis apie branduolinius ginklus, siekiama įbauginti Vakarus.

„Ši grėsmė nėra nauja“, – sakė M.Klein. Jos teigimu, ši strategija taip pat naudojama siekiant susilpninti Vakarų paramą Ukrainai.

Kariniu požiūriu branduolinio ginklo panaudojimas nieko nepasiektų. Maskva galėtų gauti tam tikrą politinę naudą, tačiau analitikė mano, kad tokių ginklų panaudojimas yra mažai tikėtinas, atsižvelgiant į tai, kad dėl to Rusija beveik neabejotinai prarastų pagrindinių sąjungininkių Kinijos ir Indijos paramą.

Tačiau kiti ekspertai, pavyzdžiui, Tedas Galenas Carpenteris iš Cato instituto Vašingtone, pažymi, kad „jei V.Putinui teks rinktis: arba panaudoti branduolinius ginklus, arba atsakyti už savo nusikaltimus tarptautiniame teisme, jis pasirinks branduolinį variantą“.

T.G.Carpenteris teigė, kad V.Putinas vis dar nori greitai užbaigti konfliktą ir kad jei Ukraina ir Vakarai parodytų norą derėtis, Maskva tikriausiai sėstų prie derybų stalo.

Kita vertus, M.Klein, G.Barrosas ir P.Luzinas sutiko, kad karas iš tikrųjų baigsis tik tuo atveju, jei Vakarai paliks Ukrainą vieną arba V.Putinas patirs visišką pralaimėjimą.

Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.