Po V. Putino grasinimų atomine bomba JAV stiprina žvalgybinę veiklą: „Mes tai stebime daug atidžiau“

Pasak penkių dabartinių ir buvusių JAV pareigūnų, JAV ir sąjungininkų žvalgybos agentūros deda daugiau pastangų, kad aptiktų bet kokius Rusijos karinius veiksmus ar pranešimus, kurie galėtų reikšti, jog Vladimiras Putinas įsakė Ukrainoje panaudoti branduolinį ginklą. Tačiau Vašingtonas nerimauja, kad pirmieji galimo išpuolio požymiai gali būti pastebėti per vėlai.

Pasak penkių dabartinių ir buvusių JAV pareigūnų, JAV ir sąjungininkų žvalgybos agentūros deda daugiau pastangų, kad aptiktų bet kokius Rusijos karinius veiksmus ar pranešimus, kurie galėtų reikšti, jog Vladimiras Putinas įsakė Ukrainoje panaudoti branduolinį ginklą.<br>lrytas.lt koliažas.
Pasak penkių dabartinių ir buvusių JAV pareigūnų, JAV ir sąjungininkų žvalgybos agentūros deda daugiau pastangų, kad aptiktų bet kokius Rusijos karinius veiksmus ar pranešimus, kurie galėtų reikšti, jog Vladimiras Putinas įsakė Ukrainoje panaudoti branduolinį ginklą.<br>lrytas.lt koliažas.
Pasak penkių dabartinių ir buvusių JAV pareigūnų, JAV ir sąjungininkų žvalgybos agentūros deda daugiau pastangų, kad aptiktų bet kokius Rusijos karinius veiksmus ar pranešimus, kurie galėtų reikšti, jog Vladimiras Putinas įsakė Ukrainoje panaudoti branduolinį ginklą.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Pasak penkių dabartinių ir buvusių JAV pareigūnų, JAV ir sąjungininkų žvalgybos agentūros deda daugiau pastangų, kad aptiktų bet kokius Rusijos karinius veiksmus ar pranešimus, kurie galėtų reikšti, jog Vladimiras Putinas įsakė Ukrainoje panaudoti branduolinį ginklą.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Vladimiras Putinas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Vladimiras Putinas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Nors ji mano, kad Kremlius nepaleis tarpžemyninių balistinių raketų ar raketų i<br>123rf nuotr.
Nors ji mano, kad Kremlius nepaleis tarpžemyninių balistinių raketų ar raketų i<br>123rf nuotr.
Buvęs CŽA agentas mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra<br>123rf iliustr.
Buvęs CŽA agentas mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra<br>123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Oct 1, 2022, 2:04 PM, atnaujinta Nov 16, 2022, 3:08 PM

Bet kokie požymiai, kad nestabilus Rusijos lyderis nusprendė paleisti protu nesuvokiamą ginklą – desperatiškai bandydamas iš naujo perimti iniciatyvą arba įbauginti tarptautinę bendruomenę, kad ši patenkintų jo reikalavimus – gali ateiti per vėlai, perspėjo jie.

Dauguma Rusijos orlaivių, taip pat konvencinių raketų ir raketnešių paleidimo įrenginiai gali nešti ir mažesnius taktinius branduolinius ginklus. Šie ginklai yra skirti tikslingesniam naudojimui mūšio lauke nei strateginiai ginklai, pavyzdžiui, tarpžemyninės balistinės raketos, kurios skleidžia įspėjamuosius ženklus, kai jų vienetai yra parengiami kovinei parengčiai arba sutelkiami į pratybas.

Tai reiškia, kad jei V.Putinas ar jo vadai nenori, kad pasaulis apie tai sužinotų iš anksto, JAV gali niekada nesužinoti, kada Rusijos pajėgos įprastinę amuniciją iškeitė į atomines bombas.

Ši problema tampa vis opesnė, nes Rusijos pajėgoms sunkiai sekasi atgauti jėgas Ukrainoje, o ženklų, kad V.Putinas vis labiau nepopuliarus namuose, daugėja, ypač po to, kai praėjusią savaitę jis įsakė šalyje surengti dalinę mobilizaciją.

„Mes tai stebime daug atidžiau“, – sakė JAV vyriausybės pareigūnas, turintis prieigą prie žvalgybinės informacijos apie Maskvos branduolines pajėgas bei strategijas.

Pastaruoju metu JAV ir sąjungininkų žvalgybos pajėgoms (ore, kosmose ir kibernetinėje erdvėje) skiriamos papildomos užduotys, taip pat labiau remiamasi komerciniais žemės stebėjimo palydovais, kad būtų galima analizuoti Rusijos dalinius, kurie gali būti pasirengę gauti branduolinį įsakymą, sakė pareigūnas.

Dar vienas dėmesys už Ukrainos ribų yra Rusijos anklavas Kaliningrade, įsiterpęs tarp Lenkijos ir Lietuvos, kuriame Kremlius yra įrengęs dvejopo naudojimo ginklų sistemas ir hipergarsines raketas.

Pastarąją savaitę skrydžio stebėjimo radarais interneto svetainėse buvo rodomi keli JAV karinių oro pajėgų elektroninio stebėjimo lėktuvai RC-135 „Rivet Joint“, skriejantys aplink miestą ir tariamai renkantys duomenis. Per pastaruosius kelerius metus Rusija atnaujino savo raketų saugyklas Kaliningrade, taip skatindama baimę dėl galimo branduolinių ginklų telkimo šioje teritorijoje.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą vasario mėnesį V.Putinas yra netiesiogiai užsiminęs, kad gali griebtis branduolinių ar cheminių ginklų, norėdamas pakeisti mūšio eigą arba jei iškiltų grėsmė pačiai Rusijai.

Tačiau praėjusią savaitę šie grasinimai tapo drąsesni, kai jis pareiškė esąs pasirengęs „panaudoti visas mums prieinamas priemones“, įskaitant „įvairius naikinamuosius ginklus“.

„Aš neblefuoju“, – pridūrė jis.

Atsakydamos į tai JAV įspėjo apie „katastrofiškas pasekmes“, tačiau sąmoningai apie tai daugiau nekalbėjo.

„Mes pranešėme rusams, kokie būtų viso to padariniai, tačiau buvome atsargūs kalbėdami apie tai viešai, nes iš savo perspektyvos mes tik norime įtikinti, jog bus katastrofiškų padarinių, bet ne įsitraukti į retorinį „akis už akį“ žaidimą“, – sekmadienį sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

Pirmadienį Kremlius pareiškė, kad su JAV surengė „pavienes“ derybas branduoliniais klausimais, kurios buvo laikomos galimomis pastangomis sušvelninti įtemptą padėtį. Rusijos užsienio reikalų viceministras taip pat bandė sumenkinti naujausią V.Putino retoriką, tvirtindamas, kad Rusija neplanuoja panaudoti branduolinių ginklų.

Tačiau antradienį, Maskvai ruošiantis aneksuoti apie 15 proc. rytų Ukrainos teritorijos po referendumų didelėse rusakalbių teritorijose, vienas Kremliaus lyderių paskelbė dar vieną, aiškesnį branduolinį grasinimą.

„Įsivaizduokime, kad Rusija yra priversta panaudoti baisiausią ginklą prieš Ukrainos režimą, kuris įvykdė didelio masto agresijos aktą, pavojingą pačiam mūsų valstybės egzistavimui“, – „Telegram“ žinutėje Kremliaus naratyvą dėstė Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.

„Manau, kad net ir tokiu atveju NATO tiesiogiai nesikištų į konfliktą, – pridūrė jis. – Demagogai anapus vandenyno ir Europoje nesiruošia mirti per branduolinę apokalipsę“.

JAV strateginės vadavietės atstovas spaudai sakė, kad ši grupė „visada budi ir yra pasirengusi reaguoti, jei prireiktų“.

„Šiuo metu nematome jokių įrodymų, kad Rusija panaudos branduolinius ginklus, – sakė komandoras leitenantas Joshua Kelsey. – Į šias grėsmes žiūrime labai rimtai, tačiau šiuo metu nematome jokių priežasčių, dėl kurių turėtume koreguoti savo branduolinę poziciją.“

Vis dėlto gauti išankstinių žinių apie bet kokią gresiančią Rusijos ataką būtų sudėtinga užduotis. Maždaug dvi dešimtys Rusijos ginklų sistemų gali nešti ir įprastinius sprogmenis, ir mažo galingumo branduolines galvutes, sakė JAV pareigūnas.

O viešais vertinimais, Rusija turi daugiau kaip 1 900 taktinių branduolinių galvučių, dar vadinamų nestrateginiais branduoliniais ginklais.

„Tai viskas – nuo sparnuotųjų raketų iki branduolinių torpedų, nuo gravitacinių bombų iki vidutinio nuotolio balistinių raketų, – sakė pareigūnas. – Jie turi visko.“

Žvalgybos agentūros, pasak pareigūno, yra įsitikinusios, kad Rusija nerizikuos pradėti plataus masto branduolinio karo, pradėdama masinį puolimą prieš Ukrainą ar NATO šalis.

„Jie niekada nenaudos strateginio branduolinio ginklo, – sakė vyriausybės pareigūnas. – Jie niekada nepaleis tarpžemyninės balistinės raketos arba nepastatys [Tu-95] bombonešio, pakrauto megatonos klasės kovinėmis galvutėmis. Jie tik panaudos trumpojo nuotolio ginklą. Jie turi kovinių galvučių, kurias mes vadiname mikroatominėmis, kurių sprogstamoji galia siekia nuo dešimčių iki šimtų tonų.“

Palyginimui, branduolinių bombų, kurias Jungtinės Valstijos Antrojo pasaulinio karo pabaigoje numetė ant Japonijos miestų Hirošimos ir Nagasakio, sprogstamoji galia siekė 15–20 kilotonų, t. y. 15–20 tūkst. tonų.

„Tai vis dar didelė bomba“, – sakė pareigūnas, turėdamas omenyje mikroatomines bombas, tačiau pabrėžė, kad „su jomis galima orientuotis į tikrai nedidelius taktinius taikinius, nes yra jose nedaug radiacijos“.

Žinoma, kad Rusija taip pat turi mažesnio galingumo atominių ginklų, skirtų naudoti mūšio lauke, kurie yra daug galingesni, įskaitant ir kilotonų diapazono, kurie prilygsta arba pranoksta ant Japonijos numestas bombas.

Aukščiausi žvalgybos pareigūnai pastaraisiais mėnesiais vis dažniau perspėja apie didėjančią Rusijos priklausomybę nuo taktinių branduolinių ginklų jos karinėje strategijoje.

Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines vasario mėn. sakė Kongresui, kad Rusija „plečia ir modernizuoja savo didelį, įvairialypį ir modernų nestrateginių sistemų, galinčių nešti branduolines arba įprastines kovines galvutes, rinkinį“.

„Maskva, – pridūrė ji, – mano, kad tokios sistemos suteikia galimybių atgrasyti priešininkus, kontroliuoti galimų karo veiksmų eskalavimą ir pasipriešinti JAV ir sąjungininkų kariuomenei prie jos sienų.“

JAV kariuomenės vadai ir žvalgybos ekspertai tikisi, kad pirmasis požymis, jog Rusija nusprendė Ukrainoje imtis branduolinių veiksmų, nebus grybo fromos debesis.

„Per visą šį Ukrainos karo procesą administracija praleido labai daug laiko kalbėdama apie tai, kiek daug įžvalgų jie turėjo apie tai, ką Rusija planuoja, o paskui – ką Rusija ketina daryti prasidėjus karui“, – sakė buvęs aukštas nacionalinio saugumo tarybos pareigūnas, kuris iki šiol pataria JAV strateginei vadovybei.

Asmuo teigė, kad administracijos komentarai nurodo, jog siekiant nustatyti, ar toks įsakymas buvo duotas ir kokie konkretūs Rusijos padaliniai, kurie, kaip manoma, yra apmokyti naudotis branduoliniais ginklais, gali jį vykdyti, buvo naudojamasi įvairiomis žvalgybos duomenų rinkimo priemonėmis – nuo žmonių šnipų iki pasiklausymo metodų.

„Tai rodo, kad tam tikros prieigos – HUMINT, SIGINT ir vaizdai – yra gana geros, kalbant apie įsiskverbimą į Rusijos sistemą“, – sakė asmuo, vartodamas sutrumpintą žmonių ir elektroninės žvalgybos terminus.

Tačiau nepaprastai sudėtinga yra tai, kad Rusija turi 23 skirtingas dvejopo naudojimo ginklų sistemas, kurių daugelį naudojo Ukrainoje.

„Jei rusai turi ją savo arsenale kaip įprastinį ginklą, galima gana drąsiai manyti, kad ji turi branduolinę kovinę galvutę, – sakė asmuo. – Beveik kiekvienas rusų turimas ginklas gali būti branduolinis. Jei tai artilerijos sistema, jei tai oro gynybos sistema, jei tai torpeda, jei tai sparnuotoji raketa, ji gali turėti branduolinį užtaisą.“

JAV pareigūnas kaip pavyzdį pateikė trumpojo nuotolio balistinių raketų sistemą „Iskander“, kuri gali šaudyti ir įprastinėmis, ir branduolinėmis galvutėmis.

Vis dėlto gali būti subtilių požymių, kad branduolinis variantas buvo pradėtas įgyvendinti, pavyzdžiui, tam tikri daliniai, turintys priemonių nedideliam branduoliniam užtaisui nugabenti, gali elgtis neįprastai, pavyzdžiui, atitraukti kai kurias pajėgas ar įrangą, bet ne kitas.

„Galėtume pagalvoti, kad tai šiek tiek skiriasi nuo to, kaip jie paprastai veikia. Jie siunčia šį vieną dalinį, bet visus kitus atitraukia atgal. Tai tikrai skiriasi. Tai keista“, – vieną iš galimų scenarijų išdėstė vyriausybės pareigūnas.

Kiti mano, kad V.Putino režimas gali norėti pranešti apie savo ketinimus tikėdamasis įgyti diplomatinės įtakos.

„Manau, kad rusai, jei jie ruošiasi tai daryti, bandytų tai parodyti, – sakė Franklinas Mileris, buvęs Pentagono veteranas ir Nacionalinio saugumo tarybos branduolinės politikos pareigūnas George'o W. Busho administracijoje. – Jie demonstratyviai pasirūpintų, kad branduoliniai užtaisai būtų išvežti iš specialių saugyklų. Jie duotų mums užuominą, kad perkelia šaudmenis iš centrinių saugyklų į šaudymo padalinius. O tada duotų mums daugiau laiko apie tai pagalvoti ir susirūpinti“.

F.Mileris, kuris dabar yra „The Scowcroft Group“ konsultantas, pridūrė, kad „teoriškai galima pamatyti, kaip jie pakrauna ginklą į lėktuvą arba vykdo kokią nors specialią veiklą aplink vidutinio nuotolio raketų paleidimo įrenginį“. Tačiau jis mano, kad „tai mažiau tikėtina“.

Kitas scenarijus galėtų būti susijęs tik su „vos keliomis minutėmis išankstinio pranešimo“, sakė F.Mileris. – Būtų kažkoks ryšių srautas, kuris mums praneštų, kad kažkas įvyks su specialiaisiais užtaisais“.

Buvęs aukšto rango NST pareigūnas taip pat sutiko, kad „jie gali norėti, kad mes pamatytume kai kuriuos iš šių dalykų“.

Tačiau JAV pareigūnas nesitiki, kad apie tai bus pranešta. „Dėl tų mažesnių branduolinių ginklų mes tikriausiai nesužinosime“ – pridūrė jis.

Parengta pagal „Politico“ inf.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.