JAV prezidento Joe Bideno administracija, kuri praėjusią savaitę pasirašė susitarimą dėl 4,5 mlrd. JAV dolerių dotacijų likusiai metų daliai, kalbėjosi su Europos Sąjungos pareigūnais, taip pat ir pastarosiomis dienomis, ir spaudė Europą daryti daugiau, leidiniui „Bloomberg“ teigė šaltiniai, prašydami neviešinti jų pavardžių, nes diskusijos yra privačios.
ES šalims bloko viduje ginčijantis dėl ankstesnių pažadų vykdymo, sąjungininkai diskutavo dėl reguliaraus mechanizmo, kuris padėtų išlaikyti Ukrainos ekonomiką tęsiantis karui, sakė vienas iš asmenų. Pareigūnai buvo įspėti, kad JAV Kongrese, kurio pritarimo reikia ilgalaikei paramai, vis dažniau bus reikalaujama, kad sąjungininkės labiau dalytųsi našta, sakė kitas asmuo.
Tarptautinis valiutos fondas anksčiau yra sakęs, kad Ukrainai kas mėnesį reikia apie 5 mlrd. dolerių būtiniausioms paslaugoms teikti ir ekonomikai išlaikyti. Praėjusį mėnesį šalis gavo apie 2 mlrd. dolerių paramos, ši suma per mėnesį sumažėjo daugiau nei perpus – rugpjūtį Ukraina gavo 4,7 mlrd. dolerių paramos, sakė šalies finansų ministras Serhijus Marčenka.
Liepos mėnesį agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad kelios sąjungininkės privačiai kritikavo ES dėl to, kad ji nevykdo savo įsipareigojimų, kurių suma siekia beveik 9 mlrd. eurų (8,8 mlrd. JAV dolerių), ir tuo metu ragino jį skubiai tai padaryti.
Susiję straipsniai
ES aukščiausiojo lygio susitikimas
Tikimasi, kad šią savaitę Čekijoje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai aptars Kijevo finansinius poreikius, kurie 2023 m. biudžeto projekte numatyti 38 mlrd. dolerių (38,7 mlrd. eurų).
Praėjusią savaitę vadovų susitikimui besirengiantiems diplomatams buvo pasakyta, kad tikėtinas Europos valstybių finansavimo lygis bus panašaus masto kaip ir 1,5 mlrd. dolerių, kuriuos kas mėnesį yra pasirengusios skirti JAV, sakė vienas šaltinių. Šis finansavimas buvo labai svarbus, kad būtų padengtos tokios būtiniausios išlaidos kaip pagrindinės viešosios išlaidos, mokyklos, ligoninės ir Ukrainos elektros tinklas.
Keletas aukštų ES pareigūnų buvo labai nusivylę lėtu bloko sprendimų priėmimo dėl finansinės paramos Kijevui tempu, taip pat kai kurių nacionalinių vyriausybių nepakankamu susirūpinimu šiomis diskusijomis, ypač artėjant žiemai.
Valstybėms narėms nesutariant dėl 9 mlrd. eurų paketo detalių, praėjusią vasarą blokas išmokėjo 1 mlrd. eurų, o dar 5 mlrd. eurų buvo patvirtinti, bet dar neperduoti Kijevui. Neišmokėti 3 mlrd. eurų vis dar įstrigo dėl tokių klausimų, kaip, pavyzdžiui, ar pagalba turėtų būti teikiama kaip dotacijos, ar kaip paskolos, ir kaip sudaryti garantijas.
Pirmąjį šių metų pusmetį ES taip pat parėmė Ukrainą 1,2 mlrd. eurų paskolomis, taip pat dar milijardais eurų, skirtais ginklų tiekimui ir ilgalaikėms reformoms apmokėti. Be to, blokas taip pat siekia vesti pokalbius apie Ukrainos atstatymą pasibaigus karui, tačiau pareigūnai pabrėžia, kad Kijevo neatidėliotini poreikiai yra kur kas svarbesni.
Parengta pagal „Bloomberg“ inf.