A. Van der Bellenui, per savo kampaniją akcentavusiam „aiškumą“, prognozuojama antra šešerių metų kadencija, o šeši jo varžovai – visi vyrai – gerokai nuo jo atsilieka.
„Didžiausias konkurentas sekmadienį bus sofa“, – sakė 78 metų ekonomikos profesorius penktadienį per paskutinį savo kampanijos mitingą, ragindamas žmones ateiti balsuoti.
„Būtų gerai, jei šiandien turėtume aiškumą – gerai Austrijai, gerai mums – ir galėtume visiškai susitelkti į įvairias būsimas užduotis, daugybę krizių, su kuriomis susiduriame Austrijoje, Europoje“, – sekmadienį sakė A. Van der Bellenas, atidavęs savo balsą Vienos centre.
Apklausos rodo, kad proeuropietiškų pažiūrų liberalas turėtų surinkti daugiau nei 50 proc. balsų ir išvengti antrojo rinkimų turo.
Balsavimo teisę turi apie 6,4 mln. žmonių iš 9 mln. šalies gyventojų.
Rinkimų apylinkės Vienoje ir didžiojoje dalyje likusios šalies teritorijos atsidarė 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku, o kelios duris atvėrė jau 6 val. ryto (7 val. Lietuvos laiku).
Jos veiks iki 17 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku, o rinkėjų apklausų rezultatų laukiama joms užsidarius.
„Nuoseklumas“
„Aš pasisakau už nuoseklumą“, – prie rinkimų apylinkės Vienoje AFP sakė 73-ejų pensininkė Monika Gregor, sakydama, kad balsavo už A. van der Belleną ir mano, kad jis yra „labai protingas“.
Buvęs Žaliųjų partijos lyderis, kurio plakatai skelbė, kad jis yra „saugus pasirinkimas audringais laikais“, energetikos krizei didinant infliaciją visoje Europoje, yra nepriklausomas kandidatas.
Tačiau jį atvirai ar netiesiogiai remia visos pagrindinės Austrijos partijos, išskyrus kraštutinių dešiniųjų Laisvės partiją (FPOe), kuri iškėlė savo kandidatą Walterį Rosenkranzą. Apklausose pastarasis užima antrąją vietą, už jį balsuoti žada 15 proc. rinkėjų.
Į prezidento postą taip pat pretenduoja 35 metų pankrokeris Dominikas Wlazny, satyrinės Alaus partijos įkūrėjas. Apklausos prieš sekmadienio rinkimus rodė, kad už jį balsuoti ketino mažiau nei 10 proc. rinkėjų.
35 metų programuotojas Alexander'as Nittmannas sakė balsavęs už D. Wlazny, nes tikėjosi, kad jis įneš „šviežio oro gūsį“.
A. Van der Belleno, kurį šalininkai meiliai vadina „profesoriumi“, 2016 metų rinkimuose laukė netikėtai sunki kova, ir jis laimėjo tik antrajame rinkimų ture, įveikęs FPOe kandidatą.
Tačiau nuo 2019 metų FPOe reitingai smuko, dėl korupcijos skandalo žlugus vyriausybei, kuriai jie priklausė, o galiausiai 2021-aisiais atsistatydino pats tuometinis kancleris Sebastianas Kurzas.
Profesoriškos manieros
Analitikas Thomas Hoferis sakė, jog „labai svarbu“, kad A. Van der Bellenas išvengtų antrojo rinkimų turo, kaip 2016 metais, kai kampanija buvo „labai susiskaldžiusi ir priešiška“.
„Van der Bellenas pasisako už vientisumą ir stabilumą, o tai labai patinka rinkėjams, turint omenyje daugybę krizių, su kuriomis šiuo metu susiduria daugelis Europos šalių“, – AFP sakė Vienos universiteto politikos analitikė Julia Partheymueller.
A. Van der Bellenas, garsėjantis savo profesoriškomis manieromis, pergalės atveju taps vyriausiu prisaikdintu Austrijos valstybės vadovu.
Prezidento vaidmuo Austrijoje yra didele dalimi reprezentacinis.
A. Van der Bellenas, dar žinomas Sašos pravarde, kuri rodo jo rusiškas šaknis, gimė Antrojo pasaulinio karo metais Vienoje aristokrato ruso ir nuo stalinizmo pabėgusios estės šeimoje.
Po metų atvykus Raudonajai armijai, šeima buvo priversta bėgti į pietinę Tirolio žemę, kur A. Van der Bellenas praleido „idilišką vaikystę“.
Jis studijavo ekonomiką Insbruko universitete, 1970 metais apgynė daktaro disertaciją, o vėliau tapo Vienos universiteto Ekonomikos fakulteto dekanu.
