Pirmą kartą per du dešimtmečius Rusijos prezidento oponentai mano, kad labiau tikėtina, jog jis pasitrauks artimiausiu metu, nors ir nesutaria, kaip tai galėtų baigtis, kas ir kada galėtų jį pakeisti.
Daug kas priklauso nuo karo eigos, kuris vis labiau krypsta prieš jį ir griauna jo nenugalimumo atmosferą.
Pastarosiomis savaitėmis Kremliaus kovos išsiliejo į viešumą, vidiniai asmenys viešai kritikuoja vieni kitus ir aukščiausio lygio Maskvos karinę vadovybę, nes demoralizuotos Rusijos pajėgos po žeminančių pralaimėjimų Ukrainoje priverstos trauktis, o nevykusios ir nepopuliarios mobilizacijos rezultatai atsiliepia vidaus frontui.
Atrodo, kad dabar aukščiausi pareigūnai stengiasi pasinaudoti besikeičiančia politine situacija. Kremliaus apžvalgininkai teigia, kad Rusijos elito narių, įskaitant Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą ir sukarintų pajėgų vadovą Jevgenijų Prigožiną, vieši nesutikimo protrūkiai neturi precedento.
Michailas Kasjanovas, V.Putino ministras pirmininkas 2000–2004 m., prognozuoja, kad prezidento valdžia gali staiga nusilpti. „Manau, kad per tris ar keturis mėnesius įvyks esminis pokytis“, – kalbėjo dabar tremtyje gyvenantis M.Kasjanovas.
Kiti V.Putino oponentai nėra tokie kategoriški dėl laiko, tačiau, plintant kaltinimams ir stiprėjant Rusijos kariuomenės vadų kritikai, jie nujaučia, kad karas žymi lūžio tašką, ir tikisi, kad prasideda pastarojo laikmečio Rusijos caro galas.
„Ar jis gali išsisukti, aš nežinau“, – teigė Rusijos tremtinys ir žymus V.Putino kritikas Michailas Chodorkovskis. Dėl Ukrainos pasipriešinimo ir Rusijos klaidingų žingsnių bei neveiksmingos mūšio taktikos Kremliaus vidiniai asmenys ir kiti didieji politikos veikėjai, atrodo, svarsto apie gyvenimą po V.Putino, pridūrė jis.
Karo partija
M.Chodorkovskis mano, kad tai paaiškina, kodėl kai kurie Kremliaus vidiniai darbuotojai siekia politinio dėmesio, ypač R.Kadyrovas ir J.Prigožinas, paprastai artimi Rusijos vadovo sąjungininkai. Jie pradėjo pliekti Rusijos karo vadus, vyrus, kuriuos niekina kaip „taikos meto generolus“.
Kaip „karo partijos“ lyderiai jie ragino imtis žiauresnių veiksmų Ukrainoje. Abu vyrai stengiasi atrodyti lojalūs, tačiau M.Chodorkovskis įtaria, kad jie žaidžia dvigubą žaidimą. „J.Prigožinas šiandien yra kontroliuojamas V.Putino, – teigė jis. – Tačiau jis taip pat ruošiasi gyvenimui po V.Putino. Ir jis kuria ryšius su R.Kadyrovu“, – pridurė M.Chodorkovskis.
J.Prigožinas pakeitė savo veikimo būdą. Rugsėjo pabaigoje jis pirmą kartą prisipažino, kad įkūrė „Wagner grupę“ – Rusijos sukarintą grupuotę, kaltinamą Kremliaus vardu vykdžius šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Afrikoje, Sirijoje ir Ukrainoje. Tai netikėtas prisipažinimas, turint omenyje, kad praeityje jis yra padavęs į teismą žiniasklaidą už tai, kad ši įvardijo jį kaip „Wagner“ bosą.
Dabar jis prisistato kaip asmuo, į kurį reikėtų rimtai žiūrėti kaip į karinį vadą, ir Ukrainos kontrpuolimų aplink Charkovą ir Chersoną akivaizdoje plūdo R.Kadyrovą už jo reikalavimus socialinėje žiniasklaidoje imtis „drastiškesnių priemonių“, įskaitant karo padėties paskelbimą Rusijos pasienio rajonuose ir „mažo galingumo branduolinių ginklų panaudojimą“.
J.Prigožinas taip pat pritarė R.Kadyrovo raginimui nubausti nevykusius vadus, atimti iš jų laipsnius ir medalius bei išsiųsti juos į frontą. „Gražu, Ramzanai, laikykis to ir toliau, – socialiniame tinkle paskelbtame įraše pritarė J.Prigožinas. – Šiuos banditus reikia siųsti į frontą basus su kulkosvaidžiais“, – pridūrė jis.
Svarbiausia, kad abu jie vengė tiesiogiai pasmerkti V.Putiną. Tai gali atitikti Kremliaus interesus – kaltinti kariuomenę ir nukreipti pyktį nuo V.Putino, teigia Rusijos išeiviai ir Vakarų analitikai. O ir pats V.Putinas nesusilaikė nuo gynybos ministerijos kritikos – praėjusią savaitę peikė ją už netinkamą jo įsakymo dėl mobilizacijos ir studentų šaukimo į kariuomenę tvarkymą.
Pastebėtina, kad Kremlius nesulaukė priekaištų nei iš J.Prigožino, nei iš R.Kadyrovo, kuris praėjusią savaitę džiaugsmingai paskelbė, kad jam suteiktas generolo pulkininko laipsnis. Po R.Kadyrovo reikalavimo eskaluoti padėtį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams Maskvoje santūriai pažymėjo, kad „regionų vadovai turi teisę išreikšti savo požiūrį“.
Atsargi kritika
Kyla įtarimų, kad V.Putinui naudinga, jog R.Kadyrovas ir J.Prigožinas ragintų imtis dar griežtesnių veiksmų, kad Vakarų lyderiai būtų sunerimę. Neišsakyta potekstė būtų tokia: „Būkite atsargūs dėl savo norų“ – Rusija be V.Putino gali reikšti R.Kadyrovo ir J.Prigožino Rusiją. Įkalinto opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno štabo vadovas Leonidas Volkovas J.Prigožiną vadina „pavojingiausiu nusikaltėliu V.Putino aplinkoje“.
Vis dėlto visi, kurie skundžiasi aukščiausia vadovybe, vaikšto plonu ledu. Nuo Rusijos generolų ir gynybos ministro Sergejaus Šoigu puolimo dėl katastrofiškų pralaimėjimų iki kritikos žmogui, kuris juos ir paskyrė – V.Putinui. Praėjusį mėnesį D.Peskovas įspėjo, kad nors „kritiški požiūriai šiuo metu yra įstatymo rėmuose... riba yra labai, labai plona“.
Naujienų svetainė „Meduza“ neseniai pranešė, kad kylančios žvaigždės – Tulos gubernatorius Aleksejus Diuminas ir buvęs Jaroslavlio srities vadovas, V.Putino padėjėjas Dmitrijus Mironovas – tyliai palaiko R.Kadyrovą ir J.Prigožiną.
Karas „išjudino viešas įpėdinių lenktynes, pastebėjo Rusijos žurnalistas Andrejus Percevas. – Pastaraisiais metais politiniai manevrai Rusijoje vyko šešėlyje, tačiau šioje naujoje eroje garsūs pareiškimai ir matomi politiniai gestai vėl tapo norma“, – rašė jis neseniai Karnegio fondo parengtoje analizėje.
Buvęs prezidentas ir ekspremjeras Dmitrijus Medvedevas, kadaise norėjęs atrodyti kaip Vakarų palenktas modernizatorius, pasuko į dešinę ir skelbia kraują stingdančius grasinimus, smerkiančius NATO. Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas taip pat labiau stumia save į priekį. Taip pat ir pirmasis generalinio štabo vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka, buvęs premjeras ir neryškus pareigūnas, kuris paprastai vengia dėmesio. Jis pradėjo vaikščioti po Donbasą apsirengęs chaki drabužiais.
Laukimas šešėlyje
Kiti svarbūs veikėjai tyli ir viešai nesireiškia.
Tarp jų – Rusijos vidaus žvalgybos agentūros FSB direktorius Aleksandras Bortnikovas ir Nacionalinės gvardijos vadovas Viktoras Zolotovas, vienas įtakingiausių šalies saugumiečių. Nacionalinę gvardiją sudaro šimtai tūkstančių karių, įskaitant specialiuosius policijos padalinius ir greitojo reagavimo pajėgas. V.Zolotovas ir V.Putinas kartu dirbo Sankt Peterburge praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, tačiau žinoma, kad V.Zolotovas taip pat yra artimas R.Kadyrovui. Neaišku, kodėl jie nesirodo dėmesio centre, kai kurie analitikai svarsto, kad jie „saugo savo įvaizdį“.
Anksčiau šiais metais Ukrainos žvalgybos tarnyba pareiškė, kad FSB šnipas gali priklausyti grupei, kuri rengia perversmą.
Tačiau kai kurie analitikai skeptiškai vertina tai, kad V.Putino valdžia traukiasi. „Manau, kad čia yra tam tikras pageidavimų elementas, – sakė Jungtinės Karalystės Karališkojo jungtinių tarnybų instituto Rusijos specialistė Emily Ferris. – Tai būtų apdairu. Bet aš tikrai nežinau, kiek jie gali planuoti.“ Ji pridurė, kad V.Putinas „visada skatino varžybas“ – „skaldyk ir valdyk“ strategiją.
Vis dėlto esama ženklų, kad vyksta vidinė kova dėl valdžios – formuojasi du pagrindiniai aljansai: R.Kadyrovo ir J.Prigožino vadovaujama „karo partija“ ir priešiška frakcija, kurią sudaro saugumo agentūros, S.Šoigu ir Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas, sako M. Chodorkovskis. Praėjusią savaitę J.Prigožino padėjėją ir propagandistą Aleksejų Slobodeniuką iš automobilio ištraukė ir sulaikė specialusis Nacionalinės gvardijos padalinys, teigiama Rusijos pranešimuose.
Jei V.Putino karas Rusijai ir toliau klostysis nesėkmingai, M. Chodorkovskis mato du galimus scenarijus. Pirmuoju atveju konkuruojančios grupuotės susivienys ir spaus V.Putiną atsistatydinti, kad jo sukurta sistema išgyventų, žadėdamos jam neliečiamybę ir turto išsaugojimą. Tokiu atveju V.Putiną pakeistų premjeras Michailas Mišustinas, griežtas buvęs Federalinės mokesčių tarnybos direktorius. „Bet tada prasidėtų kova dėl to, kas jį kontroliuos“, – sako M.Chodorkovskis.
Kitas scenarijus – vyksta susidūrimas tarp „karo partijos“ ir jų oponentų saugumo ir gynybos tarnybose, kurios yra kur kas labiau susiskaldžiusios ir demoralizuotos.
Ar V.Putinas sugebės išgyventi savo karo padarinius? M.Chodorkovskis lieka abejingas, bet pridurė: „Visada maniau, kad V.Putinas yra labai pragmatiškas žmogus. Dabar taip jau nebegalvoju. Jis vis labiau pasikliauja savo emocijomis“.
Parengta pagal „Politico“ inf.
