Vis dėlto jau buvau pabudęs, todėl nusprendžiau pasivaikščioti su šunimi. Tai anglų buldogė, jos vardas – Gražuolė. Ėjome įprastu maršrutu per mišką. Po kelių sekundžių danguje išgirdau dundesį ir nustebau. Skambėjo lygiai taip pat, kaip raketų mūšis. Po kelių akimirkų sudrebėjo žemė ir pasigirdo sprogimas. Nors jis buvo toli nuo mūsų, mes jį aiškiai pajutome. Tada įvyko dar vienas sprogimas. Šį kartą jau danguje.
Mes bėgome atgal namo. Aš pažadinau savo žmoną Oleną. Ji ramiai miegojo, nė nenutuokdama, kas tuo metu vyko Ukrainoje.
Tuo tarpu Rusija vykdė precedento neturinčią raketų ataką prieš Ukrainą nuo visuotinio karo pradžios. Rusai paleido apie 100 raketų, kuriomis atakavo tiek civilinius, tiek ypatingos svarbos infrastruktūros objektus. Buvo atakuojami Kijevas, Charkovas, Lvovas, Žytomyras, Vinicia, Rivnė, Ivano-Frankivskas ir kiti regionai. Didžiausias smūgių įkarštis buvo prieš 9 val. ryto, kai viešasis transportas ir metro buvo perpildyti į darbą skubančių suagusiųjų ir į mokyklas važiuojančių vaikų. Rusijos kariuomenė panaudojo visus savo ginklus, puolė iš visų įmanomų pusių. Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės duomenimis, smogta iš Kaspijos ir Juodosios jūros, strateginiai bombonešiai paleido raketas X-101, X-555 ir 3M-54 „Kalibr“. Be to, buvo paleistos „Iskander“ ir bepilotės raketos kamikadzės „Shahed-136“, kurias Rusija anksčiau įsigijo iš Irano. Taip pat raketų sistemos S-300 ir „Tornado-S“ turi daugybę raketų paleidimo įrenginių. Ukrainos priešlėktuvinė gynyba likvidavo 43 raketas iš daugiau kaip 80, 13 nepilotuojamų orlaivių ir 10 iš 13 dronų kamikadzių „Shahed-136“.
Po sprogimų Kijeve išgelbėtos dvi gyvybės: iš griuvėsių ištraukta dukra su motina
Vėl pasigirdo sprogimų garsas. Šį kartą jų buvo jau daugiau nei penki. Kadangi jau buvau patyręs rusų puolimą šių metų vasario mėnesį, mano „panikos krepšys“ buvo seniai paruoštas. Jame buvo pinigų, visi mūsų dokumentai, vandens, konservų, šokolado ir kt.
Nubėgome į savo namo rūsį. Jis buvo uždarytas. Netoli rūsio sutikome merginą, kuri akivaizdžiai panikavo. Ji desperatiškai bandė atidaryti duris, bet nepavyko. Vėliau pasirodė mūsų būsto tarnybos darbuotojas ir atidarė rūsį. Vėl pasigirdo galingi sprogimai. Mes jau buvome viduje. Po kelių minučių į vidų pradėjo eiti ir kiti žmonės. Visi buvo išsigandę ir nervingi. Vargu ar šį rūsį galima pavadinti patikima slėptuve nuo rusiškų raketų, bet tai vis tiek buvo geriau nei sėdėti bute.
Šiame rūsyje jau buvo susirinkę daugybė žmonių. Galėjai matyti, kaip visi kovoja su stresu. Interneto dėka žinojome, kad raketos pataikė į Kijevo centrą. Daugelis žmonių pradėjo verkti, nes ten gyvena jų giminaičiai ir draugai. O ryšio su jais nebuvo. Viena moteris garsiai raudojo sakydama: „Rusai mus visus išžudys“. Galiausiai ją nuraminome. Po to dauguma žmonių tiesiog keikė Putiną ir visus rusus.
Nusprendžiau išvesti savo šunį gamtinių reikalų. Tačiau Ukrainos priešlėktuvinė gynyba netoli mūsų numušė rusų raketą. Pasigirdo labai garsus trenksmas. Vėl nubėgome į rūsį. Šuo drebėjo iš baimės. Taigi rūsyje išbuvome dar kelias valandas.
Kai išėjau į prekybos centrą nusipirkti vandens ir servetėlių, pamačiau dešimtis žmonių, nervingai bėgiojančių aplink ir perkančių viską – nuo druskos iki vandens. Jie iš tiesų panikavo, šaukdami kažkokias nesąmones.
Po 5 valandų ir 40 minučių pagaliau buvo paskelbtas „baltasis pavojaus signalas“. Šuo grįžo namo, nuolat slėpdamasis už manęs. Jis buvo išsigandęs. Na, aš irgi, nėra čia ko slėpti...
Štai tokį rytą pirmadienį išgyveno visa Ukraina. Putino agonijos rytas. Rusijos kariuomenė per 7 karo mėnesius visiškai degradavo, todėl Kremliaus diktatorius nusistatė kursą naikinti ukrainiečius nacionaliniu pagrindu.
Susiję straipsniai
Tai nėra kerštas už Krymo tiltą. Priešingai, spalio 10 d. raketų ataka – neregėto masto karinio terorizmo pavyzdys. Civilizuotas pasaulis į tai turėtų reaguoti ne susirūpinimu, o konkrečiais veiksmais: aprūpinti Ukrainą reikiamais ginklais ir oro gynybos sistemomis.
Visa tai daugeliui priminė siaubingą vasario 24 d. rytą. Tiesa, skirtumas tas, kad ukrainiečiai nebebijo. Tik neapykanta Putinui ir noras kovoti, kad visi rusai patirtų viską, su kuo kasdien susiduria ukrainiečiai. Ukrainiečiai kaip niekad stiprūs, o tai reiškia, kad jie laimės. Tai tik laiko klausimas.