Vakarų pareigūnai institucijų užkulisiuose vykdo „apdairų planavimą“, kad išvengtų chaoso ir panikos savo šalyse, jei Rusija susprogdintų branduolinę bombą Ukrainoje ar netoli jos, praneša „The Guardian“.
Nors branduolinė krizė laikoma labai mažai tikėtina, informuotas asmuo teigė, kad tarptautiniai pareigūnai iš naujo nagrinėja planus, kaip suteikti neatidėliotiną paramą ir nuraminti gyventojus, kurie baiminasi branduolinio konflikto.
Penktadienį vykusiame pareigūno instruktažo metu buvo paklausta, ar bus imtasi priemonių, kad po branduolinio įvykio būtų išvengta paniško pirkimo ar masinio žmonių bėgimo iš miestų baiminantis branduolinio konflikto eskalacijos.
Vyriausybės užsiima „apdairiu planavimu įvairiems galimiems scenarijams“, sakė Vakarų pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nors ir pabrėžė, kad bet koks Rusijos branduolinio ginklo panaudojimas kare būtų pasibjaurėtinas.
Visuomenės informavimo kampanijos ir net mokyklinės pratybos apie tai, kaip išgyventi branduolinį karą, buvo šaltojo karo laikotarpio dalis.
Pavyzdžiui, XX a. šeštajame dešimtmetyje JAV vykdyta kampanija „Pasilenk ir pasislėpk“, septintojo dešimtmečio pabaigoje Jungtinėje Karalystėje – „Saugokis ir išgyvenk“, o septintojo dešimtmečio pradžioje Vakarų Vokietijoje – „Kiekvienas turi šansą“.
Šios kampanijos sulaukė nemažai kritikos ir parodijų dėl to, kad jose buvo teigiama, jog įmanoma išgyventi branduolinį konfliktą, nors šiuo atveju siekiama išvengti visuomenės panikos dėl baimės, kad nekontroliuojama branduolinių ginklų eskalacija gali tapti didžiųjų miestų taikiniu.
Kadangi Maskva nuo rugsėjo mėn. patyrė nesėkmę mūšio lauke Ukrainoje, Vladimiras Putinas sustiprino branduolinę retoriką ir praėjusį mėnesį pareiškė, kad panaudos „visas turimas priemones“ Rusijos teritorijai apginti.
Vakarų pareigūnas teigė, kad Rusijos prezidento komentarai apie branduolinių ginklų panaudojimą yra „labai neatsakingi“ ir kad jokia kita šalis nekalba apie branduolinius ginklus.
Pritardamas JAV išsakytiems komentarams, pareigūnas sakė: „Bet koks branduolinio ginklo panaudojimas sulaužytų nuo 1945 m. galiojantį tabu“, o tai „sukeltų sunkių pasekmių Rusijai ir visiems kitiems“.
Praėjusio mėnesio pabaigoje JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas pareiškė, kad Maskvai kiltų „katastrofiškų pasekmių“, jei ji siektų panaudoti taktinį branduolinį ginklą, kurio galia prilygsta šešių ar septynių Hirosimos sprogimų galiai.
Vakarai nenori konkrečiai įvardyti, kaip galėtų reaguoti, kad išsaugotų sąmoningą dviprasmiškumą, tačiau tikimasi, kad siekiant išvengti greito eskalavimo, bet koks pirminis atsakas bus nebranduolinis.
Ketvirtadienį Emmanuelis Macronas pareiškė, kad neįsakytų imtis atsakomųjų veiksmų, jei Rusija suduotų branduolinį smūgį Ukrainoje.
Anksčiau šią savaitę šnipinėjimo agentūros GCHQ vadovas Jeremy Flemingas teigė nematęs jokių ženklų, kad Rusija ruošiasi panaudoti taktinį branduolinį ginklą Ukrainoje ar jos apylinkėse. Jo agentūros užduotis – padėti stebėti Rusijos karinius judėjimus ir tai, ar jos kariuomenė bando sujungti branduolinę kovinę galvutę su įprastine raketa.
Ekspertai mano, kad V. Putinas užsiima blefu, bandydamas sukelti baimę ir abejones Vakaruose, kad JAV ar NATO neįsitrauktų į karą Ukrainoje.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
