A. Baerbock teigė suprantanti didelį Rytų Europos šalių susirūpinimą dėl savo saugumo. Vokietija, anot jos, ilgą laiką saugumą Europoje laikė pernelyg savaime suprantamu dalyku“ ir dabar turi pasimokyti iš praeities klaidų. Ateityje esą būtina vengti „vienpusiškos ekonominės priklausomybės“, kaip nuo rusiškos naftos ir dujų. Reikia plėsti Europos bendradarbiavimą gynybos srityje ir geriau saugoti svarbią infrastruktūrą, pavyzdžiui, geležinkelius ar elektros ir interneto linijas.
Ukrainai A. Baerbock dar kartą pažadėjo, kad Vokietija rems šalį ne tik politinėmis, ekonominėmis ir humanitarinėmis priemonėmis. Ukraina „toliau intensyviai bus remiama ir ginklais“. Ukraina „savo išgyvenimo kovoje gina ir Europos laisvę“.
Ministrė kritikavo raginimus Ukrainai derėtis su Rusija, parodyti „šiek tiek pasirengimo kompromisui“ ir nereikalauti visų savo teritorijų grąžinimo. Tai „naivi pozicija“, kuri žlugo jau Rusijai aneksavus Krymą, pažymėjo A. Baerbock.
Be to, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas esą labai aiškiai kalba apie „visišką Ukrainos pajungimą“. Vokietija turi toliau remti Ukrainą, „net jei žiema bus sunki“.
Ragina nekartoti klaidų bendraujant su Kinija
Vokietija santykių su Kinija srityje privalo vengti kartoti klaidas, pastaraisiais metais padarytas palaikant santykius su Rusija, antradienį sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė A. Baerbock.
Pasak jos, Vokietija privalo būti pasirengusi „sistemų konkurencijai“ tarp šalių, tikinčių tarptautine teise ir bendradarbiavimu, ir autoritarinių režimų.
„Visų pirma privalome pasimokyti iš savo pastarųjų dešimtmečių politikos Rusijos [atžvilgiu] klaidų“, – sakė A. Baerbock per užsienio politikos forumą Berlyne, organizuotą idėjų kalvės „Koerber Foundation“.
„Sakau labai aiškiai, kad dėl nelygiavertės ekonominės priklausomybės tampame neatsparūs politiniam šantažui. Kalbant apie Rusiją, to jau nepakeisi“, – sakė A. Baerbock ir pripažino, kad Vokietija ignoravo rytinių partnerių Europoje įspėjimus dėl priklausomybės nuo energijos iš Rusijos.
„Privalome užtikrinti, kad daugiau nebepadarysime tokios klaidos, ir tai reiškia, kad turėsime labiau į tai atsižvelgti [vykdydami] savo politiką Kinijos atžvilgiu“, – sakė ji.
Vokietijos diplomatijos vadovė pažymėjo, kad kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vyriausybės rengiama „nacionalinio saugumo strategija“ apims strategiją Kinijos atžvilgiu, o ji savo ruožtu bus įtraukta į Europos Sąjungos strategiją.
Vokietijos vyriausybė pastaruosius du dešimtmečius stiprino ekonominius ryšius su Rusija, ypač energetikos sektoriuje, nepaisydama rytinių ES šalių nepritarimo dujotiekiams iš Rusijos tiesiogiai į Vokietiją. Berlynas dabar skubiai ieško kitų gamtinių dujų tiekėjų, santykiams su Maskva visiškai pašlijus po Rusijos invazijos į Ukrainą. Rusija dujų Vokietijai nebetiekia nuo rugpjūčio pabaigos.
Vokiečių kompanijos pastaraisiais metais daug investavo Kinijoje, vienoje didžiausių Vokietijos prekybos partnerių.
Gruodį dirbti pradėjusi O. Scholzo vyriausybė atsargiau už savo pirmtakes kalba apie Pekiną. Kancleris pirmo vizito Azijoje nuvyko į Japoniją, o ne į Kiniją. A. Baerbock, kurios Žaliųjų partija iki 2021-ųjų 16 metų buvo opozicijoje, griežčiau pasisako šiuo klausimu.
Praėjusią savaitę O. Scholzas Vokietijos mašinų pramonės konferencijoje sakė, kad globalizacija buvo sėkminga ir kad ryšių nutraukimas „yra neteisingas atsakas“.
„Neturime atsieti savęs nuo kai kurių šalių, turime tęsti verslą su atskiromis šalimis – ir aš aiškiai pasakysiu, taip pat ir su Kinija“, – pareiškė jis.
