„Karas Ukrainoje ir klimato krizė turi paskatinti mus paspartinti pokyčius energetikoje, atsisakant iškastinio kuro“, – pirmadienį Prezidentūroje sakė monarchas.
Sulaukusi Europos Sąjungos (ES) sankcijų dėl invazijos į Ukrainą, Rusija apribojo gamtinių dujų srautus Europai, taip sukeldama šio iškastinio kuro kainas rinkoje. Vakarai kaltiną Maskvą energetiką naudojant kaip politinę spaudimo priemonę.
Bendrame pasisakyme, kuriame dalyvavo kartu su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, Belgijos karalius pabrėžė, jog Rusijos karas Ukrainoje „atvedė mus į naują erą, kuri primena tamsiausius mūsų žemyno istorijos puslapius“.
„Noriu dar kartą pabrėžti mūsų solidarumą su Ukrainos žmonėmis ir jų pagrįstą teisę ginti savo šalies teritorijos vientisumą. Šis beatodairiškas konfliktas, sąmoningai nukreiptas prieš civilius gyventojus, jau kainavo per daug kančių“, – kalbėjo Philippe'as.
Dėl to, anot monarcho, spaudimą patiria ir ES bei visas likęs pasaulis, ypač žemesnio pragyvenimo lygio šalys, kuriose smarkiai pabrango pačios būtiniausios prekės.
Jis pabrėžė, kad per įsipareigojimus NATO šalys gina „saugumo projektą, ant kurio buvo pastatyta Europos Sąjunga“.
Savo ruožtu G. Nausėda taip pat pabrėžė vertinantis Belgijos ir Lietuvos bendradarbiavimą saugumo srityje. Apie gynybą šalių lyderiai plačiau kalbėtis planuoja trečiadienį Pabradėje, kur NATO priešakinių pajėgų batalione tarnauja belgų kariai.
„Mūsų šalys kartu griežtai smerkia Rusijos karinę agresiją ir nepripažįsta neteisėtos Ukrainos regionų aneksijos. Bendras mūsų tikslas šiandien – padėti Ukrainai“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.
Jis taip pat akcentavo būtinybę rūpintis Europos istorinės atminties išsaugojimu.
„Tik geriau suprasdami bendrą Rytų ir Vakarų Europos istoriją, atsispirsime Rusijos propagandai, dezinformacijai ir sovietinių naratyvų sklaidai“, – sakė G. Nausėda.
Pasak jo, karališkojo vizito metu planuojama aptarti šalių bendradarbiavimą mokslo, technologijų, prekybos, energetikos, kultūros srityse.
