„Europos Sąjunga atmeta šias sankcijas, nes jos atrodo grynai politiškai motyvuotos“, – sakė užsienio reikalų atstovas Peteris Stano.
„Priešingai, ES sankcijos (Iranui) priimtos remiantis aiškiu teisiniu pagrindu ir įrodymais apie žmogaus teisių pažeidimus Irane“, – pridūrė jis.
Trečiadienį Iranas paskelbė sankcijas aštuonioms ES įsikūrusioms institucijoms ir 12 asmenų, teigdamas, kad jie „remia teroristines grupuotes“, „kursto smurtą“ ir „provokuoja riaušes, smurtą ir teroro aktus“ šiitiškoje respublikoje dėl prieš režimą nukreiptų protestų.
Į Irano juodąjį sąrašą įtraukti Tarptautinis teisingumo paieškos komitetas, Tarptautinė lyga prieš rasizmą ir antisemitizmą, Vokietijos transliuotojo „Deutsche Welle“ ir „Radio France Internationale“ versijos persų kalba.
Tarp asmenų, kuriems Irano vyriausybė paskelbė sankcijas, atsidūrė keli Europos ir Prancūzijos politikai bei du Vokietijos laikraščio „Bild“ darbuotojai.
Šios sankcijos apima draudimą išduoti vizas ir bet kokio turto ar lėšų, kurias asmenys ir subjektai, kuriems taikomos sankcijos, gali turėti Irane, konfiskavimą.
Jos buvo atsakas į spalio 17 dieną ES įvestas sankcijas Irano „moralės policijai“ ir 11 pareigūnų, įskaitant informacijos ministrą.
Bendrijos sankcijos buvo parengtos dėl praėjusį mėnesį „moralės policijos“ sulaikytos 22 metų Mahsos Amini mirties ir šio įvykio išprovokuotus protestus lydėjusių represijų, kurių metu buvo nutrauktas interneto ryšys.
P. Stano sakė, kad „užuot sutelkęs dėmesį į politines atsakomąsias priemones ir atsakomąsias sankcijas“, Teheranas turi „įsiklausyti į savo gyventojus, jaunimą, ir suteikti jiems pagrindines teises, įskaitant teisę į saviraiškos laisvę“.
Jis sakė, kad ES yra susirūpinusi dėl Irano saugumo pajėgų vykdomo susidorojimo, dėl kurio „per šiuos protestus buvo ne tik sužeista, bet ir žuvo protestuotojų“.
