ISW nurodo, kad lapkričio 4 d. V.Putinas paskelbė, jog Rusijos pajėgos mobilizavo 318 000 karių iš 300 000 leistinų dėl to, kad mobilizacijos laikotarpiu buvo verbuojami ir savanoriai. V. Putinas pridūrė, kad Rusija jau skyrė 49 000 karių kovinėms misijoms.
Anot ISW, Kremliaus vadovo teiginiai apie sėkmingą ir užbaigtą mobilizaciją prieštarauja jo lapkričio 4 d. dekretui, leidžiančiam Rusijos pareigūnams mobilizuoti piliečius, turinčius neišnykusius teistumus už kai kuriuos sunkius nusikaltimus.
Rusijos prezidentas taip pat pasirašė dekretus, kuriais išplečiamas karių statusas vyrams, tarnaujantiems savanorių formuotėse, ir nustatomos mobilizacijos išimtys piliečiams, atliekantiems alternatyviąją tarnybą.
Pasak ISW, tokie dekretai greičiausiai rodo, kad V. Putinas rengiasi tęsti slaptą mobilizaciją Rusijoje, bandydamas skatinti savanorių tarnybą arba nustatydamas sąlygas mobilizuoti nuteistuosius – atsižvelgiant į tai, kad jis dar nepasirašė įsako nutraukti mobilizaciją nuo lapkričio 4 d. Nuostatos, leidžiančios mobilizuoti kalinius, taip pat gali reikšti, kad V. Putinas bando užbėgti už akių socialinei įtampai, nustatydamas sąlygas mobilizuoti nuteistuosius, o ne civilius Rusijos vyrus.
Rusijos opozicija ir internete veikiantys portalai pranešė, kad Rusijos valdžios institucijos ir įmonės ruošiasi antrajai mobilizacijos bangai, modernizuodamos kariuomenės verbavimo centrus ir rengdamos reikalavimus atitinkančių vyrų sąrašus.
Anksčiau apie antrosios mobilizacijos bangos vykdymą kalbėjo ir Rostovo, Kursko bei Voronežo sričių gubernatoriai, o keli vyrai pranešė gavę šaukimus 2023 metams. Pasak analitikų, nors neaišku, ar Kremlius padvigubins slaptą mobilizaciją, ar inicijuos dar vieną mobilizacijos bangą, V. Putino įsakymai rodo nuolatines pajėgų generavimo problemas, kurios kamuoja Rusijos karinę kampaniją.
Brangiai kainuojančios Rusijos pajėgų generavimo pastangos ir toliau slėgs Rusijos ekonomiką ir gali įžiebti socialinę įtampą, jei Kremlius neįvykdys savo finansinių įsipareigojimų, kaip pats nurodo, „specialiosios karinės operacijos“ dalyviams.
V. Putinas pasirašė įsaką, kuriuo mobilizuotiems vyrams ir asmenims, pasirašiusiems sutartis po dalinės mobilizacijos paskelbimo rugsėjo 21 d., skiriama vienkartinė 195 000 rublių (apie 3150 JAV dolerių) išmoka. Įsipareigodamas sumokėti mobilizuotiems vyrams ir suteikdamas karių savanorių statusą, Kremlius prideda dar vieną finansinę naštą Rusijos ekonomikai.
Rusijos gubernatoriai jau skelbia pareiškimus, kuriais bandoma pateisinti vėlavimą išmokėti kompensacijas mobilizuotiems vyrams ir jų šeimoms, remdamiesi biudžeto problemomis ir būtinybe finansuoti rusų karių aprūpinimą.
Nesugebėjimas išmokėti kompensacijų mobilizuotiems vyrams jau kelia socialinę įtampą, pavyzdžiui, Čuvašo respublikoje, kur 1800 vyrų reikalauja, kad regionas nedelsiant išmokėtų mobilizuotiems gyventojams žadėtus 400 mln. rublių (apie 6,5 mln. JAV dolerių).
JAV karo studijų institutas (ISW) taip pat nurodė, kad tarp Rusijos karių kyla moralės problemos. Anot ISW, Rusijos pajėgos gali imtis kraštutinių priemonių prieš dezertyruojančius karius.
Lapkričio 4 d. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje tikriausiai pradėjo dislokuoti „užkardų būrius“ ir „blokuojančius padalinius“, t. y. padalinius, grasinančius šaudyti į savo atsitraukiančius karius, kad priverstų juos pulti.
Dezertyravimas priešo akivaizdoje daugelyje kariuomenių, įskaitant ir Amerikos, yra sunkus nusikaltimas. Vis dėlto paskirtų padalinių ar atskirų asmenų siuntimas šaudyti dezertyrus rodo, kokia žema tapo Rusijos karinių pajėgų moralė, drausmė ir sutelktumas kai kuriose Ukrainos dalyse.
