JAV pareigūnai dienraščiui nurodė, kad J. Sullivanas kalbėjosi su V. Putino patarėju užsienio politikos klausimais Jurijumi Ušakovu ir Rusijos saugumo tarybos vadovu Nikolajumi Patruševu.
Neaišku, kiek kartų iš viso J. Sullivanas kalbėjosi su šiais pareigūnais, tačiau pokalbiuose daugiausia dėmesio buvo skiriama karo eskalavimo prevencijai, nes baimė, kad Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą, didėja, rašo „Wall Street Journal“.
Prezidentas J. Bidenas dalyvavo pokalbiuose su V. Putinu prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą vasario pabaigoje, tačiau nuo to laiko viešai atskleidžiamas bendravimas iš esmės apsiribojo pokalbiais tarp kariškių.
Tiki – Europa privalo imtis lemiamo vaidmens Ukrainoje: turime neatsilikti nuo JAV
Po virtinės nesėkmių Ukrainoje V. Putinas nurodė, kad yra pasirengęs panaudoti branduolinius ginklus Rusijai apginti, tada J. Bidenas įspėjo apie galimą branduolinį „armagedoną“.
Vėliau V. Putinas patikino, kad nenaudos branduolinių ginklų Ukrainoje, tačiau aukščiausi Rusijos pareigūnai, kaip pranešama, aptarė, kada tektų griebtis tokios taktikos.
Rugsėjį valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad JAV privačiai perdavė Kremliui žinutes „liautis laisvai kalbėti“ apie branduolinius ginklus.
Didėjant raginimams Maskvai ir Kijevui surengti taikos derybas, J. Bideno administracija paaiškino, kad Ukraina pati nuspręs, kada ateis laikas diplomatijai.
Tačiau šeštadienį laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad JAV pareigūnai privačiai ragino Ukrainos vadovus viešai pareikšti norą išspręsti konfliktą, kad parodytų sąjungininkams, jog stengiasi užbaigti konfliktą visame pasaulyje sparčiai kylant dujų ir maisto kainoms.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo susigrąžinti visas Rusijos neteisėtai aneksuotas žemes, įskaitant keturias neseniai aneksuotus regionus ir 2014 m. Rusijos aneksuotą Krymo pusiasalį.
Tuo tarpu Karo Studijų Instituto (ISW) analizėje nurodomas ir kitas JAV ir Rusijos poklabių tikslas.
Tikėta, kad Kremlius privačiai paaiškino savo branduolinę politiką, siekdamas deeskaluoti santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir jų sąjungininkais.
Rusijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Andrejus Kelinas spalio 26 d. taip pat pažymėjo, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu kelis kartus skambino britų kolegoms ir, kaip pranešama, patikino juos, kad Rusija nesuinteresuota panaudoti branduolinius ginklus kare.
Kinija taip pat galėjo suvaidinti tam tikrą vaidmenį spaudžiant Kremlių sumažinti branduolinius grasinimus.
Lapkričio 4 d. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pareiškė, kad „tarptautinė bendruomenė turėtų... kartu pasisakyti prieš branduolinių ginklų naudojimą ar grasinimus juos panaudoti, propaguoti, kad branduoliniai ginklai neturi būti naudojami, o branduoliniai karai neturi būti kariaujami, kad būtų išvengta branduolinės krizės Eurazijoje.“
Rusija taip pat neseniai apkaltino Ukrainą rengiantis panaudoti „nešvarią bombą“ – sprogstamąjį įtaisą su radioaktyviosiomis medžiagomis.
Susiję straipsniai
Gynybos sekretorius Lloydas Ostinas kalbėjosi su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu apie teiginius dėl „nešvarios bombos“, kuriuos JAV atmetė ir perspėjo, kad tai gali būti pretekstas Rusijos atakai.
Kremlius ateityje gali imtis retorinių branduolinių veiksmų, siekdamas paskatinti Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes spausti Ukrainą derėtis, teigiama ISW analizėje.
ISW teigimu, Rusijos branduolinių ginklų panaudojimas Ukrainoje yra mažai tikėtinas ir Kremlius šiuo metu imasi veiksmų branduolinei retorikai deeskaluoti.
Kremliaus branduoliniai grasinimai nesugebėjo pakirsti Ukrainos politinės ir visuomeninės valios toliau priešintis Rusijos invazijai.