Visos 30 NATO valstybių narių, išskyrus Vengriją ir Turkiją, ratifikavo Švedijos ir Suomijos paraiškas įstoti į NATO. Šios dvi valstybės atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario mėnesį.
Naujoms narėms priimti į aljansą reikia vienbalsio visų valstybių narių pritarimo.
Vengrijos valdančioji partija ne kartą atsisakė surengti balsavimą parlamente šiuo klausimu, nors vyriausybė tvirtina, kad remia dviejų Šiaurės šalių narystę NATO.
„Mums suomiai ir švedai yra sąjungininkai, ir kaip mes galime pasikliauti savo sąjungininkais, taip ir jie gali pasikliauti mumis“, – sakė ministro pirmininko Viktoro Orbano administracijos vadovas Gergely Gulyasas.
„Mes neprieštaraujame“, – sakė jis spaudos konferencijoje.
Pastaraisiais metais V. Orbanas stengėsi stiprinti ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, ir, nors jo šalis palaikė ES sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, Vengrijos vadovas ne kartą viešai kritikavo šias priemones.
G. Gulyasas sakė, kad Vengrija turi priimti antikorupcines reformas, kurias atidžiai stebi Briuselis, ir tik tada parlamentas galės pereiti prie NATO klausimo.
Vengrija derasi su Briuseliu dėl ES finansavimo, kuris šiuo metu yra sustabdytas dėl susirūpinimo korupcija.
„Likusių įstatymų [dėl kurių reikės balsuoti] skaičius priklauso nuo to, kada ir kaip pavyks susitarti su Komisija“, – sakė G. Gulyasas.
Jis patikslino, kad tikslas – ratifikuoti parlamente Suomijos ir Švedijos paraišką dėl narystės NATO „per rudens sesiją“, kuri baigiasi gruodžio 7 dieną.
Vengrijos opozicija kaltina V. Orbano partiją vilkinimu, nes ji atsisako įtraukti šį klausimą į parlamento darbotvarkę balsavimui.
Socialistų partija tai pavadino „nesuprantamu ir nepateisinamu“ dalyku, o partija „Momentum“ apkaltino vyriausybę „šantažuojant“ ES.
