O.Arestovičius interviu su Marku Feiginu metu pabrėžė, kad sprogimas buvo galingas, todėl yra du variantai: arba HIMARS pataikė į sunkvežimį su šoviniais, arba per ataką detonavo rusų padėti sprogmenys, kuriais jie ketino po atsitraukimo susprogdinti tiltą.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas pabrėžė, kad įdomi situacija susiklostė subyrėjus rusų gynybai Kiselevkoje. Pasak jo, yra kelios versijos, kas galėjo nutikti: arba rusai paniškai nusprendė bėgti, supratę, kad už nugaros nebėra tilto, arba kilo mobilizuotųjų rusų, atsisakiusių kovoti, maištas.
„Jiems nepavyko Kiselevkoje, o mūsų kariai iš karto puolė į Čornobajivką ir greitai atsidūrė Chersono pakraščiuose. Taigi, tiesiai į Chersono pakraščius. Įsivaizduokite, kas vyko rusų karių radijo eteryje. Ukrainos pajėgos jau Chersono pakraštyje, o naktį sunaikintas Antonovskio tiltas.
Pasak O.Arestovyčiaus, Ukrainos pajėgos apšaudė per Kachovkos užtvanką pėsčiomis naktį besitraukusius rusus. „Mažiausiai 4 kolonas, remiantis pačiais konservatyviausiais duomenimis, apšaudėme smarkiai“, – sakė O.Arestovičius.
Anot jo, rusų įsibrovėliai paliko daug vertingos įrangos. Po kelių dienų paaiškės tikslesni duomenys apie perimtus ginklus. O.Arestovičius pabrėžė, kad kairįjį krantą pasiekę daliniai turi ribotą kovinį pajėgumą dėl didžiulių technikos nuostolių.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas pažymėjo, kad dešiniajame krante yra mažiausiai 20 000 rusų karių. Jie neorganizuotai išėjo grupelėmis. Jo teigimu, tikriausiai tam tikru metu vadovybė prarado karių kontrolę. Rusijos pajėgos supanikavo ir bėgo per Dniprą įvairiausiomis valtimis, kokias tik rado.
O.Arestovičius teigė, kad jau naktį kairiajame krante rusai užėmė gynybines pozicijas, tačiau netrukus atsitraukė.
