Prezidentas Joko Widodo kurortinėje Balio saloje surengė dvi dienas trukusias derybas, kurias temdė karas Ukrainoje, prieš perduodamas estafetę kitų metų šeimininkei Indijai.
„Diskusijos buvo labai labai sunkios, tačiau galiausiai lyderiai susitarė dėl deklaracijos turinio, tai yra dėl karo Ukrainoje pasmerkimo, nes jis pažeidė regiono sienas ir vientisumą“, – sakė jis baigiamojoje spaudos konferencijoje.
„Tai sukėlė kančių žmonėms ir pablogino pasaulio ekonomiką“, – teigė prezidentas.
Aukščiausiojo lygio susitikimo baigiamasis pareiškimas buvo vertas dėmesio, nes pasaulio lyderiams pavyko pabrėžti karo pasmerkimą nepaisant grupės, kuriai priklauso ne tik Rusija, bet ir tokios šalys kaip Kinija ir Indija, palaikančios svarbius prekybinius ryšius su Maskva, susilaikiusios nuo atviros karo kritikos, nepritarimo.
„Dauguma narių griežtai pasmerkė karą Ukrainoje ir pabrėžė, kad jis sukelia didžiules žmonių kančias ir didina esamą pasaulio ekonomikos pažeidžiamumą“, – sakoma pareiškime.
Žodžių „dauguma narių“ pavartojimas buvo iškalbingas ženklas, bylojantis apie nesutarimus, taip pat pripažinimas, kad „buvo kitų nuomonių ir skirtingų vertinimų“ ir kad G-20 „nėra forumas saugumo klausimams spręsti“.
Indonezijos vadovas sakė, kad daugiausia diskusijų sukėlė deklaracijos teksto pastraipa, kurioje daugiausia dėmesio skiriama Maskvos karui Ukrainoje.
„Iki vidurnakčio apie tai kalbėjomės, ir galiausiai Balio deklaracija buvo priimta bendru sutarimu, – teigė jis. – (...) Sutarėme, kad karas daro poveikį pasaulio ekonomikai. Pasaulinė ekonomika nebus pasiekta be taikos. Todėl pasakiau, kad karas turi būti nutrauktas.“
Trečiadienį vykusioje ceremonijoje su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi J. Widodo perdavė G-20 pirmininkavimą Naujajam Deliui, kuris palaiko glaudžius ekonominius ryšius su Maskva.
Sprogimas Lenkijoje
Dvi dienas trukusiame aukščiausiojo lygio susitikime, vykusiame atogrąžų Balio saloje Indonezijoje, daugiausia dėmesio buvo skiriama karui Ukrainoje.
Ankstyvą trečiadienį vietos (antradienio vakarą Lietuvos) laiku pasirodžiusi žinia apie Rytų Lenkiją sukrėtusį sprogimą paskatino JAV prezidentą Joe Bideną skubiai surengti skubų susitikimą su į forumą susirinkusiomis Didžiojo septyneto (G-7) ir NATO narėmis.
J. Bidenas po skubių pokalbių su sąjungininkais pareiškė, kad „mažai tikėtina“, jog raketos smūgis Lenkijai buvo surengtas iš Rusijos.
Lenkų prezidentas Andrzejus Duda kiek vėliau sakė, jog nėra požymių, kad raketos sprogimas Lenkijoje, per kurį žuvo du žmonės, buvo „tyčinė ataka“, ir nurodė, kad tai tikriausiai buvo nelaimingas atsitikimas.
„Tai nebuvo išpuolis prieš Lenkiją“, – teigė A. Duda ir pridūrė, kad antradienį įvykęs incidentas „greičiausiai buvo susijęs su Rusijoje pagaminta raketa“.
Atsargiai suformuluotas galutinis G-20 pareiškimas atspindėjo susitikime tvyrančią įtampą ir iššūkį, su kuriuo susiduria Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės, bandydamos izoliuoti Vladimiro Putino vyriausybę. Kelios G-20 narės, įskaitant šeimininkę Indoneziją, baiminasi įsitraukti į didžiųjų valstybių ginčus.
Galutinį pareiškimą kai kurie vertino kaip griežtą priekaištą karui, kuris nusinešė tūkstančius gyvybių, padidino pasaulinę saugumo įtampą ir sutrikdė pasaulio ekonomiką.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, vadovavęs Rusijos delegacijai vietoj V. Putino, atmetė J. Bideno administracijos siekį pasmerkti Maskvą.
Dėmesys susitarimui dėl grūdų eksporto
1999 metais G-20 buvo įkurtas kaip forumas ekonominiams iššūkiams spręsti. Jam priklauso Argentina, Australija, Brazilija, Kanada, Kinija, Prancūzija, Vokietija, Indija, Indonezija, Italija, Japonija, Pietų Korėja, Meksika, Rusija, Saudo Arabija, Pietų Afrika, Turkija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga. Ispanija yra nuolatinė kviestinė narė.
16 puslapių pareiškime taip pat išreikštas didelis susirūpinimas įvairiais klausimais, įskaitant maisto ir energijos krizes, kurias dar labiau paaštrino karas Ukrainoje.
Lyderiai sakė, kad trūkstant maisto ir kylant kainoms jie imsis „neatidėliotinų veiksmų gyvybėms gelbėti, bado ir neprievalgio prevencijai, ypač besivystančių šalių pažeidžiamumui mažinti“.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas išreiškė viltį, kad Ankarai ir Jungtinėms Tautoms tarpininkaujant sudarytas gyvybiškai svarbus susitarimas dėl ukrainietiškų grūdų eksporto bus pratęstas. Jo galiojimas baigiasi šį savaitgalį.
Liepą sudarytas susitarimas leido stambiai grūdų augintojai Ukrainai atnaujinti eksportą iš uostų, kurie iš esmės buvo užblokuoti dėl karo.
„Kol kas manau, kad (susitarimas dėl grūdų) bus tęsiamas, – sakė R. T. Erdoganas. – Kai tik grįšime, tęsime derybas, ypač su ponu Putinu. Nes kelias į taiką veda per dialogą.“
