Tvora bus užtverta maždaug 200 kilometrų iš 1300 kilometrų ilgio sienos, tai kainuos apie 380 mln. eurų, pranešė pasienio agentūra. Tvora bus virš trijų metrų aukščio su spygliuota viela viršuje. Ypač jautriose vietose bus įrengtos naktinio matymo kameros, šviestuvai ir garsiakalbiai, per spaudos konferenciją paaiškino projekto vadovas Ismo Kurki.
Statybos darbus planuojama atlikti trimis etapais. Pirmiausia 2023 m. kovą ties Imatros pasienio punktu bus pastatyta trijų kilometrų ilgio bandomoji tvora. Remiantis šia patirtimi, antruoju etapu 2023 m. pabaigoje ties sienos kirtimo punktais bus pastatyta dar 70 kilometrų tvoros. Vyriausybė savo biudžete jau skyrė šešis milijonus eurų bandomajam projektui ir 139 milijonus antrajam etapui. Galutinį etapą planuojama užbaigti 2025 arba 2026 m., sakė J. Tolppanenas. „Tai vienas didžiausių projektų, kurių kada nors ėmėsi sienos apsaugos tarnyba“, – sakė jis žurnalistams.
Baimindamasi, kad Maskva gali panaudoti migrantus darant politinį spaudimą Helsinkiui, kandidatė į NATO nares Suomija liepą priėmė naujus pasienio apsaugos įstatymo pakeitimus, kad būtų galima statyti tvirtesnes tvoras. Nors Suomijos ir Rusijos siena praeityje „veikė gerai“, J. Tolppanenas pažymėjo, kad karas Ukrainoje „iš esmės“ pakeitė saugumo situaciją.
Pataisos leidžia uždaryti sienos kirtimo punktus ir sutelkti prieglobsčio prašytojus tam tikrose vietose, jei būtų masiškai mėginama patekti į Suomiją. Tai reiškia, kad „esant ekstremalioms situacijoms“ pasienio sargybai teks uždavinys „neleisti atvykti į Suomiją“. „Tai – nauja užduotis pasieniečiams“, – pažymėjo J. Tolppanenas.
Jo teigimu, pasienio tvora „būtina“, kad būtų galima sustabdyti didelio masto nelegalius sienos kirtimus iš Rusijos teritorijos. Šiuo metu Suomijos sienos pirmiausia apsaugotos lengvomis medinėmis tvoromis, daugiausia skirtomis sulaikyti gyvulius, kad nenuklystų į kitą sienos pusę.
Estija, Latvija ir Lenkija taip pat sustiprino arba planuoja stiprinti savo sienų su Rusija saugumą. Suomija susidūrė su rusų antplūdžiu rugsėjį, kai prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė mobilizaciją kovai Ukrainoje. Tada Helsinkis sugriežtino ir visiškai apribojo Rusijos piliečių atvykimą.
