Mečys Laurinkus. Karas vyksta ne tik apibrėžtoje, kad ir plačioje, Ukrainos erdvėje

Jungtinių Valstijų prezidentas J.Bidenas, gal net netikėtai kitoms Kijevą remiančioms valstybėms, iškart užkirto kelią spekuliacijoms dėl į Lenkijos teritoriją netoli Ukrainos sienos nukritusios raketos – net nepradėjus detalesnio tyrimo pareiškė, kad ji priklauso ukrainiečių oro gynybos sistemai.

Iš Ukrainos teritorijos paleista raketa nukrito Lenkijos teritorijoje ir pražudė du žmones.<br>AP/Scanpix nuotr.
Iš Ukrainos teritorijos paleista raketa nukrito Lenkijos teritorijoje ir pražudė du žmones.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 20, 2022, 9:53 AM

Po kelių valandų tai pripažino ir Lenkija. Prezidentas A.Duda pranešė: „Ukrainos oro gynyba paleido raketas įvairiomis kryptimis. Didelė tikimybė, kad viena jų nukrito Lenkijos teritorijoje. Išankstinė vietos apžiūra rodo, kad neįvyko klasikinio raketos sprogimo, o tai, kas atsitiko, yra jos kritimo rezultatas.“

Lenkijos prezidentą parėmė ir NATO vadovas J.Stoltenbergas, pareiškęs, kad jeigu Rusija ir nėra tiesiogiai susijusi su raketos sprogimu, vis tiek yra kalta, nes pradėjo karą prieš Ukrainą.

Pastarąją mintį pakartojo ir kitos Ukrainos šalininkės, tarp jų Lietuvos prezidentas. Trumpai situaciją įvardijo buvęs premjeras G.Kirkilas – esą tai atsitiktinis įvykis, kurių kare daug.

Atsitiktinumus lemia įvairios priežastys. Žmogiškoji klaida, bloga technika ar panašiai. Kariškis, kuris buvo prie raketos paleidimo pulto, tikriausiai taip ir pasakytų – Rusijos oro gynybos agregatas S-300, iš kurio ir paleista raketa, yra pasenęs, dėl tos pačios priežasties raketai gali pasidaryti „bloga“ ir ji gali nukristi ten, kur nesitaikyta. O kur taikytasi?

Kol kas atsakymas paprastas – į atskrendančias rusiškas raketas. O buvo kitaip? Kas nors kada nors detektyviniuose romanuose iškels ir kitą versiją.

Beje, pačiame tarptautinių komentarų įkarštyje V.Zelenskis, priešingai nei JAV ir NATO, pareiškė, kad raketa yra Rusijos. Gal po kažkiek laiko sužinosime, kad neteisingai supratome V.Zelenskio žodžius. Yra ir paleista – skirtingi dalykai.

Šiuo metu išvada paprasta – tiek Ukrainai, tiek Lenkijai, tiek Lietuvai reikia modernių oro gynybos sistemų ir dar modernesnių ginklų fronte. Paprasčiau sakant, NATO, o pirmiausia JAV, vis labiau turi įsitraukti į karą Ukrainoje, o J.Bidenas, juo labiau respublikonai, to nenori. Ir dažnai apie tai skelbia viešai.

Kol kas užkulisiuose JAV nenori ir karo veiksmų perėjimo į kitų metų „žiemos“ ar „vasaros“ kampanijas. Kodėl? Elementaru: daug kainuoja, o JAV – daugiausia. Kitos Vakarų šalys menkai teprisideda. Akivaizdu, kad tiesioginio susidūrimo su JAV mūšio lauke nenori ir Rusija. Skirtingos svorio kategorijos.

Nenuostabu, kad dėl pasiklydusios raketos Lenkijos teritorijoje Rusijos ir JAV pozicijos beveik sutapo. Neatsitiktinai Rusijos žiniasklaidoje pasirodė straipsnių apie senstančią S-300 sistemą – tarsi pagalba pasiklydusios raketos versijai.

O karas Ukrainoje tęsiasi. Po pasitraukimo iš Chersono rusai užgulė Ukrainą raketų atakomis į infrastruktūrą. Kijevas skelbia, kad beveik du trečdaliai atakų atmušama. Tačiau tai yra kovojančios pusės pranešimas. Iki šiol nežinome ir negalime objektyviai sužinoti, kokie yra tikrieji tiek Rusijos, tiek Ukrainos nuostoliai.

Dažniausiai tokia informacija pasaulį pasiekia praėjus keleriems metams po karo. Kaip dabartiniuose karuose įprasta, daug žiniasklaidos – nuo karo korespondentų iki socialinių tinklų – su įvairiarūšiais komentarais dalyvauja mobilaus fronto linijoje.

Bet ar įvykius stebintys žmonės gauna objektyvią informaciją, labai abejotina. Kariaujančių šalių žiniasklaida yra karinių akcijų dalis. Ji palaiko glaudžius ryšius su štabais, vadovais ir skelbia, kas numatyta priešui apgauti. Tai yra visiškai nauja pasaulio karų istorijoje.

„Feikai“ – bene labiausiai paplitęs žanras. Kažkada ir kažkur vykusių karo sugriovimų ir žmonių kančių vaizdai perkeliami į dabartį ir tik specialistas gali atskirti, kas iš kur paimta. Bauginančio priešo vaizdavimo technika su lydinčia kraupia muzika ištobulinta iki psichologinio poveikio aukštumų.

Karas vyksta ne tik apibrėžtoje, kad ir plačioje, Ukrainos erdvėje, bet ir tarptautinėje arenoje, garsiuose forumuose. Plačiai išreklamuotame valstybių banginių G20 susitikime man svarbiausias įvykis – išplatinta JAV ir Kinijos vadovų vos ne asmenukė, turinti pasakyti daugiau nei žodžiai.

Neaišku, kuris kuriam tiesia ranką, bet V.Putinui – vaizdelis nekoks. Manau, jeigu ne staigmena, tai bent netikėtumas visai Europai.

Savaime suprantama, tai joks Vašingtono ir Pekino santykių atšilimas, tačiau J.Bideno žodžiai, kad tarp JAV ir Kinijos išlieka konkurencija, bet ne konfliktas, verčia Kremliaus šeimininką pasikrapštyti pakaušį.

Tiesa, Kinija dar kartą patvirtino glaudžius santykius su Rusija, nes pusveltis naftos ir dujų pumpavimas iš Rusijos naudingas, ir vis dėlto Kremliui tenka pripažinti, kad neturi tvirto sąjungininko.

Sunerimęs forume atrodė ir R.T.Erdoganas, nuolat besiskelbiantis tarpininku tarp Rusijos ir Ukrainos, nes į tą vaidmenį daug solidžiau pradėjo pretenduoti Kinija. Šios valstybės tikslas aiškus – suteikti antrąjį kvėpavimą „šilko keliui“. O kas atsitiktų Lietuvoje, jeigu JAV staiga pradėtų glėbesčiuotis su Kinija? Nieko ypatingo, tik greta Kinijos pavadinimo nebebūtų pridedamas žodis „grėsmė“.

Šiaip jau Lietuvoje ir per vieną dieną vadovams tenka koreguoti savo poziciją.

Trečiadienio rytą prezidentas G.Nausėda dar aiškino, jog tyrimas nustatys raketos paleidimo kilmę, o vakare jau pripažino, kad tai raketa paklydėlė. Dar nežinia, ką apie tai sužinosime po savaitės ar dviejų, bet skeptikų dėl tolesnės paramos Ukrainai Vakaruose gausės, kaip ir norinčių derybų tarp Maskvos ir Kijevo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.