B. Johnsonas nurodė, kad Prancūzija neigė invazijos galimybę, o Vokietija, jo teigimu, pirmenybę teikė greitam Ukrainos pralaimėjimui, o ne ilgesniam konfliktui.
„Vienu metu Vokietija laikėsi nuomonės, kad jei tai įvyktų, o tai būtų katastrofa, tuomet būtų geriau, kad viskas greitai baigtųsi ir Ukraina pasiduotų“, – atskleidė B. Johnsonas.
„Negalėjau tam pritarti, maniau, kad tai katastrofiškas požiūris. Tačiau galiu suprasti, kodėl jie taip galvojo ir jautėsi“, – pridūrė jis.
Nepaisant B. Johnsono teiginio, kad Prancūzija „neigė“, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ėmėsi priemonių, kad užkirstų kelią invazijai.
E. Macronas aplankė Vladimirą Putiną Kremliuje likus vos kelioms savaitėms iki to, kai Rusijos vadovas pasiuntė karius į Ukrainą.
Be to, kovo mėnesį buvo atleistas Prancūzijos karinės žvalgybos vadovas generolas Ericas Vidaud, iš dalies dėl to, kad „nenumatė“ Rusijos invazijos, CNN atskleidė karinis šaltinis.
Iš tiesų, pasak Džonsono, didžioji dalis Vakarų šalių po vasario 24 d. įvykių tapo vieningesnės.
„Įvyko tai, kad visi – vokiečiai, prancūzai, italai, visi, Joe Bidenas – pamatė, kad paprasčiausiai nėra kitos išeities. Nes su šiuo žmogumi [Putinu] negalima buvo derėtis. Tai svarbiausias dalykas“, – sakė buvęs ministras pirmininkas.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje iki savo atsistatydinimo liepos pradžioje Borisas Džonsonas mažiausiai du kartus vyko į Kijevą ir susitiko su aukščiausiais pareigūnais, įskaitant prezidentą Volodomirą Zelenskį.
