Kelionė rengiama ES sostinėse vykstant gyvoms diskusijoms, kaip tvarkyti santykius su Kinija, kai nerimą kelia žmogaus teisių padėtis, grėsmė Taivanui, prekybos spaudimas kai kurioms ES šalims ir parama Rusijai. Jungtinės Valstijos spaudžia Vakarų sąjungininkes susivienyti prieš Kiniją, tačiau kai kurios ES narės, turinčios svarbių prekybos ryšių su Kinija, nelinkusios skaldyti pasaulio į dvi stovyklas. Ch. Michelis mėgina rasti pusiausvyrą tarp Vokietijos, turinčios svarbių ekonominių interesų Kinijoje, ir tokių ES narių kaip Lietuva, užmezgusi ryšius su Taivanu ir tuo supykdžiusi Pekiną.
ES sostinėms nerimą kelia ir Kinijos ryšiai su Rusija, nenutrūkę net ir po Maskvos invazijos ir Vakarų remiamos Ukrainos bombardavimo. Anksčiau šį mėnesį per ASEAN viršūnių susitikimą Pnompenyje, prieš pat G20 viršūnių susitikimą, per kurį Xi Jinpingas susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu, Ch.Michelis ragino Pekiną spausti Rusiją gerbti tarptautinę teisę. „Raginame Kinijos valdžios institucijas panaudoti visas turimas priemones, kad įtikintų Rusiją gerbti tarptautiniu mastu pripažintas sienas, Ukrainos suverenitetą“, – tuomet AFP sakė Ch. Michelis.
Taip pat šį mėnesį per incidentą, pabrėžusį įtampą tarp Briuselio ir Pekino, buvo atšaukta Ch. Michelio kalba, vaizdo ryšiu turėjusi būti pasakyta Kinijos prekybos mugėje. Europos diplomatai naujienų agentūrai AFP sakė, kad Kinija norėjo cenzūruoti Ch. Michelio kalbą, skirtą Kinijos tarptautinei importo parodai (CIIE), tačiau Briuselis verčiau ją atšaukė.
Vienas diplomatas, pageidavęs likti anonimiškas, sakė, kad Kinijos valdžia norėjo cenzūruoti visas užuominas apie karą Ukrainoje, nes ši tema itin opi Pekinui. Kinija siekia likti neutrali karo atžvilgiu, bet drauge siūlo diplomatinę paramą savo strateginei sąjungininkei Rusijai.
Nepaisydamas ES lyderių nuogąstavimų, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas lapkričio 4 d. Pekine susitiko su Xi Jinpingu, siekdamas glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo ir lygiavertiškesnių prekybos ryšių.
