Kas iš to, kad Europos Parlamentas pavadino Rusiją terorizmą remiančia valstybe?

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, skelbiančią, kad Rusija – terorizmą remianti valstybė. Tą jau spalį padarė Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja. O šį pirmadienį – NATO Pralamentinė Asamblėja taip pat pareiškė, kad Rusija su savo dabartiniu režimu yra teroristinė valstybė.

Europos Parlamentas, priimdamas rezoliuciją, ragina ES labiau izoliuoti Rusiją tarptautiniuose santykiuose.<br>Zumapress/Scanpix nuotr.
Europos Parlamentas, priimdamas rezoliuciją, ragina ES labiau izoliuoti Rusiją tarptautiniuose santykiuose.<br>Zumapress/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 24, 2022, 5:51 PM

Ne tik tokie tarptautiniai formatai, bet ir pavienės šalys atskirai yra priėmusios rezoliucijas, nurodančias Rusiją kaip teroristinę valstybę. Viena paskutiniųjų tą padarė Čekija. Lietuvos parlamentas tokią rezoliuciją priėmė dar gegužę, kuri skelbia, kad Rusija yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė.

Tad, atmetus dramą, kad balsuojant Europos Parlamente dėl tokios rezoliucijos du europarlamentarai iš Lietuvos nusprendė jos nepalaikyti (Viktoras Uspaskichas nebalsavo, o susilaikė Stasys Jakeliūnas; iš viso už rezoliuciją balsavo 494 EP nariai, nepritarė 58, o susilaikė 44), pasiaiškinkime, ką tai reiškia.

Pirmiausia išsiaiškindami sąvokas. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė Indrė Isokaitė-Valužė „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ paaiškino, kuo skiriasi „terorizmą remianti valstybė“ nuo „teroristinės valstybės“.

„Tarptautinėje teisėje nėra vienos konvencijos, vienos sutarties, kuri pateiktų universalų ir neginčijamą terorizmo apibrėžimą. Netgi nėra tokių kriterijų sąrašo. Turime tokią situaciją, kad yra keliolika konvencijų, kurios numato valstybės pareigas daugiausiai susijusias su teroristinių grupuočių nerėmimu. <...>

Viena konvencijų draudžia valstybėms remti asmenis, kurie užsiima tokiomis veikomis, kuriomis yra siekiama naudoti politiškai motyvuotą smurtą, jėgą, įbauginti kuo didesnę asmenų grupę.

Apibendrinant – pagal tarptautines sutartis turime valstybės pareigą neremti teroristinių organizacijų. Bet dabar mes turime naują realybę, kai Rusija nebe per rėmimą, bet pati – per savo pagrindinius organus – nuo prezidento, karinių pajėgų – nuolat, sistemiškai, pakartotinai vykdo tokią politiką ir elgesį, praktiką (ne tik Ukrainoje. Galime prisiminti ir Siriją, ir Sakartvelą), kuri iš esmės parodo labai daug terorizmui būdingų elementų“, – sako tarptautinės teisės ekspertė.

Paklausta, o kokia nauda iš visų tų rezoliucijų, ji paaiškino, kad jos reikalingos naujai praktikai formuoti.

„Nors tas įvardinimas terorizmu, jisai skamba parlamentinių asamblėjų, tai yra, atskirų tarptautinių organizacijų rezoliucijose, valstybės tą kartoja – jos tą darydamos formuoja tokią naują teisinę praktiką, naują teisinę tikrovę, kurioje yra labai svarbu valstybėms veikti visuose lygmenyse vieningai. Ir tuomet tai nebus tik politinis pareiškimas, bet tai lems ir tam tikras teisines pasekmes dėl mechanizmo, dėl kurio valstybės turėtų vis tiek dar padirbėti“, – teigė pašnekovė.

Tas mechanizmas, apie kurį kalba ekspertė, yra tai, kas turėtų sekti po valstybės įvardinimo teroristine. Pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) iki šiol nėra įvardinusios Rusijos teroristine valstybe.

Anot JAV, tokiomis šalimis yra: Šiaurės Korėja, Sirija, Iranas, o nuo pernai į šią kompaniją įtraukta ir Kuba. Naudodamasi JAV doktrinos pavyzdžiu, I. Isokaitė-Valužė paaiškina, kokios pasekmės galėtų ištikti Rusiją, jei sutarimas vadinti ją teroristine taptų dar platesnis.

„Tarp tų elementų, kurie turėtų sekti – tai yra sankcijos – sankcijų platesni paketai, platesnis ratas asmenų, kuriems tos sankcijos galėtų galioti. Na, pagal JAV tą doktriną, pavyzdžiui, ir Kanados, tai taip pat galime kalbėti apie ribojimus prekybos, ūkinės veiklos srityje, tai yra kažkokius ekonominius verslo subjekto ryšius su Rusija kaip teroristine valstybe.

Taip pat tai leistų imtis priemonių įšaldytą turtą panaudoti iš dalies ir atstatant, Ukrainos žalos atlyginimo kontekste, arba, gal, realiau, tose bylose, kai mes turime bylas dėl asmenų, tai yra, civiliniai ieškiniai dėl sužalojimų, dėl netekimo namų“, – vardino ji.

Savo ruožtu, Europos Parlamentas, priimdamas rezoliuciją, ragina ES labiau izoliuoti Rusiją tarptautiniuose santykiuose, susilaikyti nuo renginių Rusijoje organizavimo, riboti Rusijos veiklą tarptautinėse organizacijose.

Jie taip pat siūlo silpninti diplomatinius santykius su Rusija, sumažinti iki būtino minimumo ES kontaktus su Rusijos pareigūnais ir uždaryti su Rusijos valdžios institucijomis susijusias ir ES veikiančias organizacijas, kurios platina propagandą, rašome EP pranešime žiniasklaidai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.