Elektroninį laišką agentas, pasivadinęs „Permainų vėju“, nusiuntė Vladimirui Osečkinui, Rusijos žmogaus teisių aktyvistui, kuris vadovauja antikorupcinei interneto svetainei Gulagu.net ir šiuo metu gyvena tremtyje Prancūzijoje.
FSB agentas dabar reguliariai rašo V.Osečkinui, kuriose atskleidžia tarnybos viduje tvyrantį pyktį ir nepasitenkinimą dėl karo, prasidėjusio vasario 24 d. V. Putinui įsiveržus į kaimyninę Ukrainą.
Vašingtone įsikūrusios ne pelno siekiančios organizacijos „Wind of Change Research Group“ vykdomasis direktorius Igoris Suško verčia susirašinėjimą iš rusų į anglų kalbą nuo pat susirašinėjimo pradžios kovo 4 d.
Pranešėjo parašytą laišką, kurį paskelbė V.Osečkinas, išanalizavo FSB ekspertas Christo Grozevas. Jis sakė, kad laišką parodė „dviem faktiniams (esamiems ar buvusiems) FSB ryšininkams“, kurie „neabejojo, kad jį parašė kolega“.
Karinis konfliktas
2021 m. rugpjūtį Rusija „gana rimtai ruošėsi lokalizuotam kariniam konfliktui su Japonija“, teigė agentas kovo mėn. elektroniniame laiške V.Osečkinui.
FSB agentas užsiminė, kad vietoj to Rusija nusprendė įsiveržti į Ukrainą vos po kelių mėnesių.
„Pasitikėjimas, kad šalys pereis į aštrios konfrontacijos ir net karo stadiją, buvo didelis. Kodėl karui galiausiai buvo pasirinkta Ukraina [scenarijus nelabai pasikeitė], turi atsakyti kiti“, – rašė informatorius.
Rusas išsamiai aprašė Rusijos propagandos mašinos veikimą, kuri atkakliai stengėsi japonus vadinti „naciais“ ir „fašistais“.
Kurilų salos
Rusija ir Japonija taip ir nepasirašė taikos sutarties, kuria būtų oficialiai užbaigtas Antrasis pasaulinis karas, daugiausia dėl ginčų dėl grupės salų, į kurias pretenduoja Japonija, bet kurias šiuo metu kontroliuoja Rusija.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Kurilų salų grandinės Kunaširio, Etorofu, Šikotano ir Habomai salas užėmė Sovietų Sąjunga. Tokijas teigia, kad šios salos yra jo „šiaurinės teritorijos“, ir šis klausimas jau dešimtmečius kelia įtampą Rusijos ir Japonijos santykiuose.
Tam antrina ir FSB agentas, teigdamas, kad „pagrindinis kliuvinys“ tarp Maskvos ir Tokijo yra Kurilų salos.
Dėl savo padėties tarp didelės Japonijos Hokaido salos ir Rusijos Kamčiatkos pusiasalio šios salos suteikia nemažai karinės ir politinės naudos.
„Japonijai čia yra kertinis jos šiuolaikinės geopolitikos akmuo: Antrojo pasaulinio karo pralaimėtojos statusas vis dar neleidžia japonams turėti oficialių karinių pajėgų, užsienio žvalgybos tarnybos ir daugelio kitų dalykų. Tekančios saulės šaliai Kurilų salų grąžinimas iš tikrųjų reikštų jos pokario statuso peržiūrėjimą“, – rašoma laiške.
Tuo tarpu Maskvai šios salos yra derybų objektas, aiškino informatorius.
„Dangaus karalystė (red. – Kinija) labai neigiamai vertina bet kokius bandymus peržiūrėti pokario susitarimus, o galima Tokijo pergalė ginče dėl Kurilų Pekinui nepriimtina. Ji tokia nepriimtina, kad Kinija lengvai apsunkintų Rusijos gyvenimą dėl tokios „dovanos“, – teigia rusas.
Pranešėjas pažymėjo, kad buvęs Japonijos premjeras Shinzo Abe tuo metu jau daug dėmesio skyrė tiek bandymams „derėtis“ su Rusija dėl Kurilų salų klausimo, tiek šalies žvalgybos tarnybos reformai.
„Istoriškai Japonijos karinė žvalgyba visada buvo aukšto lygio, tačiau po pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare ji buvo tiesiog panaikinta nugalėtojų nurodymu“, – rašoma laiške.
