Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolijus Glazas sakė: „Jis mirė šeštadienį staiga, nebuvo jokių išankstinių ženklų – išvakarėse dar aptarinėjome savaitės planus.“
Baltarusijos opozicinio leidinio „Naša Niva“ teigimu, V.Makejus buvo namuose, kai jį ištiko infarktas. Bet ministras neskubėjo kreiptis į medikus, nes manė, kad jo būklė nėra sunki.
Tuo metu Ukrainos karo ekspertas Olegas Ždanovas neabejoja, kad staigi V.Makejaus mirtis – Rusijos specialiųjų tarnybų darbas. Pasak O.Ždanovo, A.Lukašenka buvo patikėjęs užsienio reikalų ministrui užduotį rasti kontaktų Vakaruose ir derėtis dėl saugumo garantijų Minsko režimui mainais į tai, kad Baltarusija tiesiogiai neįsitrauks į karą Ukrainoje.
V.Makejus užsienio reikalų ministru tapo 2012 metais.
Prieš tai nuo 2008 m. jis vadovavo Baltarusijos prezidento administracijai, o dar anksčiau – nuo 2000-ųjų – buvo A.Lukašenkos padėjėjas.
Minskas – pagrindinis Kremliaus sąjungininkas, leidęs Rusijos pajėgoms panaudoti Baltarusijos teritoriją kaip placdarmą vasarį įsiveržiant į kaimyninę Ukrainą.
Rugsėjį V.Makejus gynė tokią Baltarusijos poziciją Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje: „Baltarusija vadinama agresoriaus bendrininke ar net konflikto šalimi. Esame sakę ir sakome toliau: Baltarusija niekada nėra skatinusi karo.
Tačiau mes taip pat nesame išdavikai! Turime įsipareigojimų sąjungininkams, griežtai jų laikomės ir laikysimės tarptautinių susitarimų, kurių šalimi esame, dvasios ir raidės.“
Baltarusija, kurią nuo 1994 metų geležiniu kumščiu valdo A.Lukašenka, ribojasi ir su Ukraina, ir su Rusija.
Vasario 16-ąją V.Makejus dėstė, kad po bendrų pratybų su Rusija, kurios buvo surengtos prie Ukrainos sienos ir pakurstė nuogąstavimus dėl galimo puolimo, Baltarusijoje neliks nė vieno rusų kareivio ir jokios kovinės technikos.
Po savaitės, vasario 24-ąją, Maskva pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą. Iš Baltarusijos teritorijos rusų pajėgos pajudėjo į šiaurines Ukrainos sritis ir Kijevo link.
Parengta pagal BBC inf.
